LEU „Jaunojo pedagogo akademija“: moksleiviai susipažįsta su pedagogo profesija

Publikuota: 2016 m. vasario 24 d. trečiadienis

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). Pirmosios, socialinių mokslų sesijos, dalyviai jau šurmuliuoja universiteto koridoriuose ir auditorijose „matuodamiesi“ pedagogo profesiją. Čia jie ugdosi pedagogo profesijai reikalingus lyderystės, bendravimo, komandinio darbo ir organizavimo įgūdžius, susipažįsta su LEU, dėstytojais ir studentais. Šis tradicija tapęs renginys ypač svarbus siekiant atskleisti pedagogo profesijos patrauklumą, skatinant moksleivius rinktis itin svarbų visuomenei pedagogo darbą. Iš atrinktų ir į sesiją patekusių 20 dalyvių pakalbinome tris vienuoliktokus: Ievą iš Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos, Justą ir Viktoriją iš Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos.

Moksleiviai pasakoja, kad atvykus į universitetą buvo kiek nejauku, tačiau dėl JPA organizatorių sugalvotų išradingų metodų visi dalyviai greitai susipažino ir noriai įsitraukė į bendrą veiklą. Akademijoje moksleivius sužavėjo laisvas bendravimas tarp mokymų vadovų, dėstytojų ir dalyvių. „Nei vienas nebijome bendrauti tarpusavyje, nesijaučia, kad kas nors yra už ką nors aukštesnis, vyksta draugiškas bendravimas“, – kalba JPA dalyviai.

Pirmąjį vakarą LEU akademijos dalyviai liko sužavėti Ugdymo mokslų fakulteto dekane doc. dr. Alvyra Galkiene, kitais dėstytojais. Moksleiviai teigia, kad buvo labai įdomu diskutuoti apie šiuolaikinį švietimą, jo problemas ir spragas. Nustebino tai, kad dėstytojai pripažįsta, jog švietimo sistema nėra tobula, jie mąsto, kaip problemas reikėtų spręsti. „Juk ateitis priklauso nuo mūsų: esame ateities karta, kuri ir tobulins tą švietimo sistemą“, – sako dalyviai.

„Su dėstytojais diskutavome kaip lygūs su lygiais. Mokytojai ne visada taip noriai išklauso moksleivių nuomonę. Paskaitose vyksta šiltas, paprastas bendravimas, jaučiame, jog mumis pasitiki, žiūri į mus kaip į suaugusius žmones, asmenybes“, – tikina dalyviai. Justas pažymi, kad mokytojai neturėtų į mokinius žiūrėti iš aukšto. „Jei mokytojas galvoja, kad yra aukščiau mokinio, nuoširdaus bendravimo nebus“, – sako Justas, kuris nori būti istorijos mokytoju, ir teigia, jog stengsis su ugdytiniais bendrauti kaip su sau lygiais.

„Po pirmos dienos pajutau, kad noriu studijuoti LEU – viskas čia geriau nei tikėjausi“, – sako ikimokyklinį ugdymą ketinanti studijuoti Ieva, kuri visai neseniai suprato, kad tikrasis jos kelias – ne medicina, kaip manė iki šiol, o pedagogika – darbas su vaikais. Visgi apsisprendusi rinktis mokytojo kelią, Ieva teigia ieškojusi būdo, kaip save motyvuoti, todėl ir atvyko čia. Justas sako, jog norėjo išmėginti kažką naujo, galvoja apie istorijos mokytojo darbą, o Viktorija čia atvyko norėdama išbandyti save ir pasižiūrėti, kas vyksta LEU, kaip visa atrodo.

Moksleiviai užsimena, kad vienas labiausiai juos sužavėjusių dalykų – universiteto bendrabučiai. Visi trys mokiniai gyvena ne sostinėje, tad jiems aktualu, kur reikėtų gyventi įstojus į LEU. Iki atvykstant į LEU moksleiviai teigia turėję prastesnę nuomonę apie bendrabučius, tačiau dabar labai džiaugiasi, kad gyvenamoji vieta yra taip arti Vilniaus senamiesčio. Malonu ryte, valantis dantis, pro langą matyti bundantį Vilnių.

Paklausti apie mokytojo profesijos svarbą, mokiniai sakė, kad pedagogo profesija labai reikšminga. „Kiekvieną žmogų į suaugusiojo gyvenimą palydi pedagogas. Žmogui reikia, kad kas nors jį pamokytų: rašyti irgi išmokome dėka mokytojų“, – teigia Justas. „Be mokytojų gal net neegzistuotume: neturėtume jokių išradimų ir panašiai“, – priduria Viktorija. „Mokytojas daro gera ne tik kitam, bet ir sau: kad ir kaip Lietuvoje menkinama pedagogo profesija, mokytojui atsiveria labai daug kelių. Baigęs bendrąją psichologiją ir kitus dalykus, jis gali persikvalifikuoti, toliau tobulėti toje srityje. Mokytojas, mokydamas kitus, ir pats visą gyvenimą tobulėja“, – sako Ieva.

Moksleivius maloniai nustebino ir LEU infrastruktūra: visur labai tvarkinga, universitetas pritaikytas jaunam žmogui, yra sėdmaišių, stalo futbolas, kitų poilsio zonų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »