LEU dėstytojas M. Nefas: „Moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį, neišsiaiškinę galimybių Lietuvoje“

Publikuota: 2014 m. kovo 5 d. trečiadienis

Vilniaus Radvilų gimnazijos mokytojas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojas Mindaugas Nefas tvirtina turintis misiją – įtikinti jaunimą, kad Lietuvos aukštojo mokslo studijos yra labai geros kokybės. „Mes to nesuprasdami sakome, kad studijuoti reikia vykti kažkur kitur“, – teigia M. Nefas. Dirbdamas mokytoju gimnazijoje jis kasmet susiduriantis su šia problema.

Daug dvyliktokų pas jį ateina prašydami rekomendacijų, norėdami stoti į užsienio universitetus. Pedagogą stebina, kad moksleiviai susiruošia vykti studijuoti į užsienį tik todėl, kad kažkas sakė, jog ten yra geriau. „Mes mėgstame vadovautis ne savo protu, o tuo ką kalba kiti“, – teigia M. Nefas ir primena Imanuelio Kanto šūkį:  ,,išdrįsk mąstyti, turėk drąsos naudotis savo protu“.

„Nuo Apšvietos epochos praėjo daug laiko, o mes kaip buvome bailiai, taip ir esame. Vis dar bijome naudotis savo protu. O kam mums to reikia? Mes galime pasinaudoti kito nuomone“, – sarkazmu trykšta M. Nefas. Jis stebisi, kaip jaunimas veržiasi studijuoti į užsienį, visiškai nepasidomėję kokias galimybes moksleiviai turi Lietuvoje.

„Kai aš pradėjau klausyti savo proto, o ne kitų nuomonės, gyvenimas pasidarė daug geresnis“, – teigia M. Nefas. Šiandien jis ir mokiniams ir studentams primena, kad išsilavinęs žmogus turi daug didesnes galimybes gyventi geriau. Žinoma, visada yra išimčių, kai kažkieno pusbrolis baigęs universitetą neturi darbo, o kito kaimynas, vos baigęs dešimt klasių, yra puikus verslininkas. „Tačiau tai tik išimtys, o ne taisyklė“, – teigia mokytojas.

Šiandien M. Nefas sako daug darantis taip, kaip jį išmokė Lietuvos edukologijos universitetas, kurio šūkis FIAT LUX (tebūnie šviesa – liet.). „Jūs nebūtinai turite dirbti mokykloje, bet visuomet galite būti visuomenės švietėju – tokia universiteto misija. Tokia ne tik LEU, bet ir viso aukštojo mokslo misija. Parodyti kitokį gyvenimą, kad visgi jis Lietuvoje yra daug geresnis negu mums rodo pramoginės laidos. Tik mes patys mėgstame daug dalykų paversti negatyviais“, – sako LEU Istorijos fakulteto dėstytojas.

M. Nefas remiasi tautos išmintimi, kuri teigia, kad šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina. Šį posakį prilygina Lietuvos aukštojo mokslo situacijai. Galime pastebėti, jog yra ir neatsakingų dėstytojų ir neatsakingų studentų, kurie sugadina nuomonę apie Lietuvos aukštąjį mokslą. Pedagogas sako, kad aukštojo mokslo įstaigų tikslas – parodyti gražią Lietuvą, kurią kiekvienas iš mūsų galėtų sukurti ir tapti arba labai geru švietimo verslininku arba labai geru švietimo misionieriumi, kuris vaikšto ir kalba: „čia yra šviesos kelias, keliaukime kartu“.  Jis sako, kad visai nebūtina visiems tapti mokslo daktarais, kad tą šviesą skleistumėte – tam reikia tik vidinio įsitikinimo ir noro.

Pats savo pasirinkimą studijuoti LEU Istorijos fakultete, M. Nefas išdėsto labai paprastai: „Jei mane būtumėte pamatę prieš 20 metų, kai buvau mažas bamblys – būtumėte pastebėję, kad su savimi nešiojausi A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija“. Jis norėdavo visiems kuo daugiau papasakoti apie kryžiuočių vėliavas, kurios, kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu, buvo toje knygoje. „Tiesa, nieko daugiau gyvenime taip gerai nemoku, kaip malti liežuviu“, – juokauja M. Nefas. Ir klausia, kur gali būti dar geresnė vieta, kurioje gali protingai kalbėti, jeigu ne mokykloje ir universitete. „Ir dar kiekvieną dieną gaunu mažiausiai 45 minutes šlovės (universitete – 90 min.). Visi sėdi, klauso, tu gali daryti ką nori – geriau nebūna“, – sako. M. Nefas ir ragina visus, kuriems patinka dėmesys ir papliaukšti liežuviu, rinktis mokslininko kelią. „Tada turėsite daug galimybių“, – juokauja jis.

„Nemaža dalis mano giminės yra mokytojai“,– sako M. Nefas. Kai vaikinui reikėjo rinktis specialybę, aplinkiniai ir tėvai tikėjosi, jog sūnus studijuos politikos mokslus ar Karo akademijoje. „Bet man ta istorija... Kai pamatau kažką susijusio su ja, man net kvapą užgniaužia...“, – sako M. Nefas, kurio tėtis, taip pat baigęs istorijos studijas, bandė sūnų atkalbėti sakydamas, jog tai toks mokslas, kai tik archyvuose tarp dulkių kerpėjama. Tačiau iki tol galvojęs apie studijas VU, vaikinas nusprendė stoti į LEU ir pareiškė tėčiui, baigęs studijas tapsiąs mokytoju. „Tai dinamiškas darbas ir iki šiol dar niekuomet neteko pasigailėti dėl šio savo pasirinkimo“, – tikina M. Nefas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »