Laimėtas ambicingas Europos mokslinis projektas

Publikuota: 2013 m. vasario 9 d. šeštadienis

2012 metų pradžioje KTU Organinės technologijos katedros mokslininkų grupė Europos Komisijai pateikė ambicingą pasiūlymą – Kauno technologijos universitete įsteigti Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centrą, šio centro steigimą finansuojant iš Europos Sąjungos 7–tosios bendrosios lėšų. Europos mokslinių tyrimų programose konkurencija visuomet labai didelė ir sėkmės tikimybė dažnai nesiekia nei 10 proc.

Vis dėlto sėkmė nenusisuko.  KTU mokslininkų projekto paraiška, surinkusį maksimalią balų sumą (15 iš 15 galimų)  buvo geriausiai įvertinta tarp 287 paraiškų, pateiktų įvairių Europos šalių mokslo ir studijų institucijų. Šio projekto apimtis trims metams – 2,8 mln. Eurų. Tai yra bene didžiausias Europos bendrųjų programų projektas Kauno technologijos universitete ir vienas iš didžiausių Lietuvoje.

Kokia nauda mokslui ir visuomenei?

„Europos bendrosios programos finansavimas leis mums apsirūpinti šiuolaikine moksline įranga. Investuosime į naujausią bei moderniausią aparatūrą, tokią kaip nauji spektrometrai, terminės analizės prietaisai, organinių puslaidininkių tyrimo įranga, organinės elektronikos prietaisų kūrimui reikalinga įranga. Tai pat įdarbinsime penkis naujus patyrusius tyrėjus, iš įvairių pasaulio šalių bei du inovacijų vadybos specialistus“ – sako prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, Organinės technologijos katedros vėdėjas bei CEOSeR projekto koordinatorius.

Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centro įkūrimas padės KTU mokslininkams išplėsti ir suintensyvinti mokslinius tyrimus elektroaktyvių mažamolekulių bei polimerinių medžiagų, skirtų organinės elektronikos ir optoelektronikos technologijoms, srityje.

Organinė elektronika – tai įdomi ir sparčiai besivystanti mokslo ir pramonės šaka. Ji suteikia galimybę gaminti elektronines schemas bei prietaisus ant įvairių didelio ploto paviršių, tame tarpe, ant lankstaus pagrindo. Tai įgalina kurti naujos kartos prietaisus, pavyzdžiui, suvyniojamus elektroninius ekranus bei televizorius didelio ploto efektyvius apšvietimo įrenginius (šviečiančius tapetus), nebrangius saulės elementus. Šiuo metu pasaulinė organinės elektronikos produktų rinka vertinamos 1 mlrd. Eurų. Prognozuojama, jog jos vertė iki 2027 metų pasieks 200 mlrd. eurų.

Tobulins kompetencijas

„Šis europinis projektas leis KTU Organinės technologijos katedros darbuotojams kelti kvalifikaciją lankantis penkiose aukšto lygio Europos tyrimų organizacijose: Katalonijos politechnikos universitete Ispanijoje, Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje, Cergy–Pontoise universitete Prancūzijoje, Drezdeno technologijos universitete ir kompanijoje Novaled AG Vokietijoje” – entuziastingai pasakoja prof. J.V. Gražulevičius.

CEOSeR projektas bus naudingas ne tik KTU mokslininkams, bet ir kitiems Lietuvos bei kaimyninių šalių mokslininkams bei gamybininkams. Projekto vykdymo metu bus organizuojami praktiniai seminarai regiono organinių puslaidininkių bei optoelektroninių prietaisų gamintojams. Bus siekiama inicijuoti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Pirmasis partnerių susitikimas

Oficialus renginys skirtas projekto pradžiai vasario 27 dieną  įvyks Kaune viešbutyje „Daugirdas“. Šiame renginyje dalyvaus projekto partneriai bei Europos komisijos pareigūnai. Prof J.V. Gražulevičius su kolegomis šiuo metu pasinėrę paruošiamuosiuose darbuose. Įrangos įsigijimui jau paskelbti viešųjų pirkimų konkursai. Pradedamas personalo įdarbinimas.

„Šio projekto laimėjimas mums reiškia pripažinimą ir įvertinimą“ – užbaigia prof. J.V. Gražulevičius – „Tikimės vaisingo bendradarbiavimo su partneriais siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »