Laimėtas ambicingas Europos mokslinis projektas

Publikuota: 2013 m. vasario 9 d. šeštadienis

2012 metų pradžioje KTU Organinės technologijos katedros mokslininkų grupė Europos Komisijai pateikė ambicingą pasiūlymą – Kauno technologijos universitete įsteigti Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centrą, šio centro steigimą finansuojant iš Europos Sąjungos 7–tosios bendrosios lėšų. Europos mokslinių tyrimų programose konkurencija visuomet labai didelė ir sėkmės tikimybė dažnai nesiekia nei 10 proc.

Vis dėlto sėkmė nenusisuko.  KTU mokslininkų projekto paraiška, surinkusį maksimalią balų sumą (15 iš 15 galimų)  buvo geriausiai įvertinta tarp 287 paraiškų, pateiktų įvairių Europos šalių mokslo ir studijų institucijų. Šio projekto apimtis trims metams – 2,8 mln. Eurų. Tai yra bene didžiausias Europos bendrųjų programų projektas Kauno technologijos universitete ir vienas iš didžiausių Lietuvoje.

Kokia nauda mokslui ir visuomenei?

„Europos bendrosios programos finansavimas leis mums apsirūpinti šiuolaikine moksline įranga. Investuosime į naujausią bei moderniausią aparatūrą, tokią kaip nauji spektrometrai, terminės analizės prietaisai, organinių puslaidininkių tyrimo įranga, organinės elektronikos prietaisų kūrimui reikalinga įranga. Tai pat įdarbinsime penkis naujus patyrusius tyrėjus, iš įvairių pasaulio šalių bei du inovacijų vadybos specialistus“ – sako prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, Organinės technologijos katedros vėdėjas bei CEOSeR projekto koordinatorius.

Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centro įkūrimas padės KTU mokslininkams išplėsti ir suintensyvinti mokslinius tyrimus elektroaktyvių mažamolekulių bei polimerinių medžiagų, skirtų organinės elektronikos ir optoelektronikos technologijoms, srityje.

Organinė elektronika – tai įdomi ir sparčiai besivystanti mokslo ir pramonės šaka. Ji suteikia galimybę gaminti elektronines schemas bei prietaisus ant įvairių didelio ploto paviršių, tame tarpe, ant lankstaus pagrindo. Tai įgalina kurti naujos kartos prietaisus, pavyzdžiui, suvyniojamus elektroninius ekranus bei televizorius didelio ploto efektyvius apšvietimo įrenginius (šviečiančius tapetus), nebrangius saulės elementus. Šiuo metu pasaulinė organinės elektronikos produktų rinka vertinamos 1 mlrd. Eurų. Prognozuojama, jog jos vertė iki 2027 metų pasieks 200 mlrd. eurų.

Tobulins kompetencijas

„Šis europinis projektas leis KTU Organinės technologijos katedros darbuotojams kelti kvalifikaciją lankantis penkiose aukšto lygio Europos tyrimų organizacijose: Katalonijos politechnikos universitete Ispanijoje, Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje, Cergy–Pontoise universitete Prancūzijoje, Drezdeno technologijos universitete ir kompanijoje Novaled AG Vokietijoje” – entuziastingai pasakoja prof. J.V. Gražulevičius.

CEOSeR projektas bus naudingas ne tik KTU mokslininkams, bet ir kitiems Lietuvos bei kaimyninių šalių mokslininkams bei gamybininkams. Projekto vykdymo metu bus organizuojami praktiniai seminarai regiono organinių puslaidininkių bei optoelektroninių prietaisų gamintojams. Bus siekiama inicijuoti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Pirmasis partnerių susitikimas

Oficialus renginys skirtas projekto pradžiai vasario 27 dieną  įvyks Kaune viešbutyje „Daugirdas“. Šiame renginyje dalyvaus projekto partneriai bei Europos komisijos pareigūnai. Prof J.V. Gražulevičius su kolegomis šiuo metu pasinėrę paruošiamuosiuose darbuose. Įrangos įsigijimui jau paskelbti viešųjų pirkimų konkursai. Pradedamas personalo įdarbinimas.

„Šio projekto laimėjimas mums reiškia pripažinimą ir įvertinimą“ – užbaigia prof. J.V. Gražulevičius – „Tikimės vaisingo bendradarbiavimo su partneriais siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »