Laimėtas ambicingas Europos mokslinis projektas

Publikuota: 2013 m. vasario 9 d. šeštadienis

2012 metų pradžioje KTU Organinės technologijos katedros mokslininkų grupė Europos Komisijai pateikė ambicingą pasiūlymą – Kauno technologijos universitete įsteigti Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centrą, šio centro steigimą finansuojant iš Europos Sąjungos 7–tosios bendrosios lėšų. Europos mokslinių tyrimų programose konkurencija visuomet labai didelė ir sėkmės tikimybė dažnai nesiekia nei 10 proc.

Vis dėlto sėkmė nenusisuko.  KTU mokslininkų projekto paraiška, surinkusį maksimalią balų sumą (15 iš 15 galimų)  buvo geriausiai įvertinta tarp 287 paraiškų, pateiktų įvairių Europos šalių mokslo ir studijų institucijų. Šio projekto apimtis trims metams – 2,8 mln. Eurų. Tai yra bene didžiausias Europos bendrųjų programų projektas Kauno technologijos universitete ir vienas iš didžiausių Lietuvoje.

Kokia nauda mokslui ir visuomenei?

„Europos bendrosios programos finansavimas leis mums apsirūpinti šiuolaikine moksline įranga. Investuosime į naujausią bei moderniausią aparatūrą, tokią kaip nauji spektrometrai, terminės analizės prietaisai, organinių puslaidininkių tyrimo įranga, organinės elektronikos prietaisų kūrimui reikalinga įranga. Tai pat įdarbinsime penkis naujus patyrusius tyrėjus, iš įvairių pasaulio šalių bei du inovacijų vadybos specialistus“ – sako prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, Organinės technologijos katedros vėdėjas bei CEOSeR projekto koordinatorius.

Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centro įkūrimas padės KTU mokslininkams išplėsti ir suintensyvinti mokslinius tyrimus elektroaktyvių mažamolekulių bei polimerinių medžiagų, skirtų organinės elektronikos ir optoelektronikos technologijoms, srityje.

Organinė elektronika – tai įdomi ir sparčiai besivystanti mokslo ir pramonės šaka. Ji suteikia galimybę gaminti elektronines schemas bei prietaisus ant įvairių didelio ploto paviršių, tame tarpe, ant lankstaus pagrindo. Tai įgalina kurti naujos kartos prietaisus, pavyzdžiui, suvyniojamus elektroninius ekranus bei televizorius didelio ploto efektyvius apšvietimo įrenginius (šviečiančius tapetus), nebrangius saulės elementus. Šiuo metu pasaulinė organinės elektronikos produktų rinka vertinamos 1 mlrd. Eurų. Prognozuojama, jog jos vertė iki 2027 metų pasieks 200 mlrd. eurų.

Tobulins kompetencijas

„Šis europinis projektas leis KTU Organinės technologijos katedros darbuotojams kelti kvalifikaciją lankantis penkiose aukšto lygio Europos tyrimų organizacijose: Katalonijos politechnikos universitete Ispanijoje, Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje, Cergy–Pontoise universitete Prancūzijoje, Drezdeno technologijos universitete ir kompanijoje Novaled AG Vokietijoje” – entuziastingai pasakoja prof. J.V. Gražulevičius.

CEOSeR projektas bus naudingas ne tik KTU mokslininkams, bet ir kitiems Lietuvos bei kaimyninių šalių mokslininkams bei gamybininkams. Projekto vykdymo metu bus organizuojami praktiniai seminarai regiono organinių puslaidininkių bei optoelektroninių prietaisų gamintojams. Bus siekiama inicijuoti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Pirmasis partnerių susitikimas

Oficialus renginys skirtas projekto pradžiai vasario 27 dieną  įvyks Kaune viešbutyje „Daugirdas“. Šiame renginyje dalyvaus projekto partneriai bei Europos komisijos pareigūnai. Prof J.V. Gražulevičius su kolegomis šiuo metu pasinėrę paruošiamuosiuose darbuose. Įrangos įsigijimui jau paskelbti viešųjų pirkimų konkursai. Pradedamas personalo įdarbinimas.

„Šio projekto laimėjimas mums reiškia pripažinimą ir įvertinimą“ – užbaigia prof. J.V. Gražulevičius – „Tikimės vaisingo bendradarbiavimo su partneriais siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »