Laimėtas ambicingas Europos mokslinis projektas

Publikuota: 2013 m. vasario 9 d. šeštadienis

2012 metų pradžioje KTU Organinės technologijos katedros mokslininkų grupė Europos Komisijai pateikė ambicingą pasiūlymą – Kauno technologijos universitete įsteigti Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centrą, šio centro steigimą finansuojant iš Europos Sąjungos 7–tosios bendrosios lėšų. Europos mokslinių tyrimų programose konkurencija visuomet labai didelė ir sėkmės tikimybė dažnai nesiekia nei 10 proc.

Vis dėlto sėkmė nenusisuko.  KTU mokslininkų projekto paraiška, surinkusį maksimalią balų sumą (15 iš 15 galimų)  buvo geriausiai įvertinta tarp 287 paraiškų, pateiktų įvairių Europos šalių mokslo ir studijų institucijų. Šio projekto apimtis trims metams – 2,8 mln. Eurų. Tai yra bene didžiausias Europos bendrųjų programų projektas Kauno technologijos universitete ir vienas iš didžiausių Lietuvoje.

Kokia nauda mokslui ir visuomenei?

„Europos bendrosios programos finansavimas leis mums apsirūpinti šiuolaikine moksline įranga. Investuosime į naujausią bei moderniausią aparatūrą, tokią kaip nauji spektrometrai, terminės analizės prietaisai, organinių puslaidininkių tyrimo įranga, organinės elektronikos prietaisų kūrimui reikalinga įranga. Tai pat įdarbinsime penkis naujus patyrusius tyrėjus, iš įvairių pasaulio šalių bei du inovacijų vadybos specialistus“ – sako prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, Organinės technologijos katedros vėdėjas bei CEOSeR projekto koordinatorius.

Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centro įkūrimas padės KTU mokslininkams išplėsti ir suintensyvinti mokslinius tyrimus elektroaktyvių mažamolekulių bei polimerinių medžiagų, skirtų organinės elektronikos ir optoelektronikos technologijoms, srityje.

Organinė elektronika – tai įdomi ir sparčiai besivystanti mokslo ir pramonės šaka. Ji suteikia galimybę gaminti elektronines schemas bei prietaisus ant įvairių didelio ploto paviršių, tame tarpe, ant lankstaus pagrindo. Tai įgalina kurti naujos kartos prietaisus, pavyzdžiui, suvyniojamus elektroninius ekranus bei televizorius didelio ploto efektyvius apšvietimo įrenginius (šviečiančius tapetus), nebrangius saulės elementus. Šiuo metu pasaulinė organinės elektronikos produktų rinka vertinamos 1 mlrd. Eurų. Prognozuojama, jog jos vertė iki 2027 metų pasieks 200 mlrd. eurų.

Tobulins kompetencijas

„Šis europinis projektas leis KTU Organinės technologijos katedros darbuotojams kelti kvalifikaciją lankantis penkiose aukšto lygio Europos tyrimų organizacijose: Katalonijos politechnikos universitete Ispanijoje, Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje, Cergy–Pontoise universitete Prancūzijoje, Drezdeno technologijos universitete ir kompanijoje Novaled AG Vokietijoje” – entuziastingai pasakoja prof. J.V. Gražulevičius.

CEOSeR projektas bus naudingas ne tik KTU mokslininkams, bet ir kitiems Lietuvos bei kaimyninių šalių mokslininkams bei gamybininkams. Projekto vykdymo metu bus organizuojami praktiniai seminarai regiono organinių puslaidininkių bei optoelektroninių prietaisų gamintojams. Bus siekiama inicijuoti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Pirmasis partnerių susitikimas

Oficialus renginys skirtas projekto pradžiai vasario 27 dieną  įvyks Kaune viešbutyje „Daugirdas“. Šiame renginyje dalyvaus projekto partneriai bei Europos komisijos pareigūnai. Prof J.V. Gražulevičius su kolegomis šiuo metu pasinėrę paruošiamuosiuose darbuose. Įrangos įsigijimui jau paskelbti viešųjų pirkimų konkursai. Pradedamas personalo įdarbinimas.

„Šio projekto laimėjimas mums reiškia pripažinimą ir įvertinimą“ – užbaigia prof. J.V. Gražulevičius – „Tikimės vaisingo bendradarbiavimo su partneriais siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »