Laimėtas ambicingas Europos mokslinis projektas

Publikuota: 2013 m. vasario 9 d. šeštadienis

2012 metų pradžioje KTU Organinės technologijos katedros mokslininkų grupė Europos Komisijai pateikė ambicingą pasiūlymą – Kauno technologijos universitete įsteigti Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centrą, šio centro steigimą finansuojant iš Europos Sąjungos 7–tosios bendrosios lėšų. Europos mokslinių tyrimų programose konkurencija visuomet labai didelė ir sėkmės tikimybė dažnai nesiekia nei 10 proc.

Vis dėlto sėkmė nenusisuko.  KTU mokslininkų projekto paraiška, surinkusį maksimalią balų sumą (15 iš 15 galimų)  buvo geriausiai įvertinta tarp 287 paraiškų, pateiktų įvairių Europos šalių mokslo ir studijų institucijų. Šio projekto apimtis trims metams – 2,8 mln. Eurų. Tai yra bene didžiausias Europos bendrųjų programų projektas Kauno technologijos universitete ir vienas iš didžiausių Lietuvoje.

Kokia nauda mokslui ir visuomenei?

„Europos bendrosios programos finansavimas leis mums apsirūpinti šiuolaikine moksline įranga. Investuosime į naujausią bei moderniausią aparatūrą, tokią kaip nauji spektrometrai, terminės analizės prietaisai, organinių puslaidininkių tyrimo įranga, organinės elektronikos prietaisų kūrimui reikalinga įranga. Tai pat įdarbinsime penkis naujus patyrusius tyrėjus, iš įvairių pasaulio šalių bei du inovacijų vadybos specialistus“ – sako prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, Organinės technologijos katedros vėdėjas bei CEOSeR projekto koordinatorius.

Organinių puslaidininkių tyrimų ekselencijos centro įkūrimas padės KTU mokslininkams išplėsti ir suintensyvinti mokslinius tyrimus elektroaktyvių mažamolekulių bei polimerinių medžiagų, skirtų organinės elektronikos ir optoelektronikos technologijoms, srityje.

Organinė elektronika – tai įdomi ir sparčiai besivystanti mokslo ir pramonės šaka. Ji suteikia galimybę gaminti elektronines schemas bei prietaisus ant įvairių didelio ploto paviršių, tame tarpe, ant lankstaus pagrindo. Tai įgalina kurti naujos kartos prietaisus, pavyzdžiui, suvyniojamus elektroninius ekranus bei televizorius didelio ploto efektyvius apšvietimo įrenginius (šviečiančius tapetus), nebrangius saulės elementus. Šiuo metu pasaulinė organinės elektronikos produktų rinka vertinamos 1 mlrd. Eurų. Prognozuojama, jog jos vertė iki 2027 metų pasieks 200 mlrd. eurų.

Tobulins kompetencijas

„Šis europinis projektas leis KTU Organinės technologijos katedros darbuotojams kelti kvalifikaciją lankantis penkiose aukšto lygio Europos tyrimų organizacijose: Katalonijos politechnikos universitete Ispanijoje, Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje, Cergy–Pontoise universitete Prancūzijoje, Drezdeno technologijos universitete ir kompanijoje Novaled AG Vokietijoje” – entuziastingai pasakoja prof. J.V. Gražulevičius.

CEOSeR projektas bus naudingas ne tik KTU mokslininkams, bet ir kitiems Lietuvos bei kaimyninių šalių mokslininkams bei gamybininkams. Projekto vykdymo metu bus organizuojami praktiniai seminarai regiono organinių puslaidininkių bei optoelektroninių prietaisų gamintojams. Bus siekiama inicijuoti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Pirmasis partnerių susitikimas

Oficialus renginys skirtas projekto pradžiai vasario 27 dieną  įvyks Kaune viešbutyje „Daugirdas“. Šiame renginyje dalyvaus projekto partneriai bei Europos komisijos pareigūnai. Prof J.V. Gražulevičius su kolegomis šiuo metu pasinėrę paruošiamuosiuose darbuose. Įrangos įsigijimui jau paskelbti viešųjų pirkimų konkursai. Pradedamas personalo įdarbinimas.

„Šio projekto laimėjimas mums reiškia pripažinimą ir įvertinimą“ – užbaigia prof. J.V. Gražulevičius – „Tikimės vaisingo bendradarbiavimo su partneriais siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »