Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją“

Publikuota: 2014 m. liepos 8 d. antradienis

Liepos 18 d. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleidžia 25-ą „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomą ir tuo užbaigia šio visiems lietuviams reikšmingo leidinio leidybą.  

2015 m. pradžioje dar numatyta išleisti Papildymų tomą, kuriame bus enciklopedijoje vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašas, pastebėtų didesnių klaidų taisymai ir kt.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – originalus mokslinis informacinis leidinys, pateikiantis susistemintą informaciją apie pasaulį ir Lietuvą, visatą ir Žemę, pasaulio ir civilizacijos istoriją, visų žemynų tautas ir jų kultūrą, mokslą, ekonomiką, pasaulio religijas, humanistines ir krikščioniškąsias vertybes.

Pirmąjį tomą, pasirodžiusį 2001 metais, Švietimo ir mokslo ministerija užsakė ir padovanojo mokykloms. Vėliau mokyklos leidinį galėjo užsisakinėti pačios, mokyklų bibliotekoms buvo pritaikyta nuolaida.  

Dvidešimt penkiuose enciklopedijos tomuose yra 121 804 straipsniai, iš jų 29 650 – biografiniai, apie 25 000 iliustracijų, 656 žemėlapiai.

Enciklopedijoje aprašytos visos Lietuvos gyvenvietės, turinčios daugiau kaip 300 gyventojų, ilgesnės negu 20 km Lietuvos upės, taip pat pateikiamos Lietuvos habilituotų mokslų daktarų ir profesorių, lietuvių, pasaulio ir Europos čempionų, rekordininkų biografijos. Daugiau kaip 1400 straipsnių yra apie užsienio lietuvius.

Čia taip pat pateikiama informacija apie kitas šalis, kaimyninių šalių politikos ir visuomenės veikėjus, kultūros kūrėjus, užsienio miestus, kuriuose yra lietuvių bendrijos, taip pat apie lietuvių tremties vietas.

Sudarant enciklopedijos straipsnyną atsižvelgta į tai, kad sovietinės okupacijos metais lietuviškose enciklopedijose ir visoje informacinėje literatūroje dėl ideologizacijos ir cenzūros buvo labiausiai iškraipyta ar iš viso nutylėta humanitarinės krypties mokslo šakų ir visuomenės gyvenimo informacija. Tai filosofija, teologija, religijų istorija, menas, ypač bažnytinis, istorija, etnologija, etnografija, teisė, politologija, edukologija, sociologija. Šioms ir dinamiškiausiai besiplėtojančioms mokslo ir gyvenimo sritims, tokioms kaip ekonomika, vadyba, informatika, kompiuterija, enciklopedijoje skirta daugiausia vietos.

Enciklopedijos straipsnius rašė 2957 autoriai, recenzavo 1190 recenzentų. Mokslinę redakcinę tarybą sudaro visų mokslo sričių mokslininkai.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ sukurta pagal vokiškos „Brockhaus“ enciklopedijos formatą. 

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Seime – „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ 25-ojo tomo sutiktuvės

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos nariais ir leidėjais. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »