Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją“

Publikuota: 2014 m. liepos 8 d. antradienis

Liepos 18 d. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleidžia 25-ą „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomą ir tuo užbaigia šio visiems lietuviams reikšmingo leidinio leidybą.  

2015 m. pradžioje dar numatyta išleisti Papildymų tomą, kuriame bus enciklopedijoje vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašas, pastebėtų didesnių klaidų taisymai ir kt.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – originalus mokslinis informacinis leidinys, pateikiantis susistemintą informaciją apie pasaulį ir Lietuvą, visatą ir Žemę, pasaulio ir civilizacijos istoriją, visų žemynų tautas ir jų kultūrą, mokslą, ekonomiką, pasaulio religijas, humanistines ir krikščioniškąsias vertybes.

Pirmąjį tomą, pasirodžiusį 2001 metais, Švietimo ir mokslo ministerija užsakė ir padovanojo mokykloms. Vėliau mokyklos leidinį galėjo užsisakinėti pačios, mokyklų bibliotekoms buvo pritaikyta nuolaida.  

Dvidešimt penkiuose enciklopedijos tomuose yra 121 804 straipsniai, iš jų 29 650 – biografiniai, apie 25 000 iliustracijų, 656 žemėlapiai.

Enciklopedijoje aprašytos visos Lietuvos gyvenvietės, turinčios daugiau kaip 300 gyventojų, ilgesnės negu 20 km Lietuvos upės, taip pat pateikiamos Lietuvos habilituotų mokslų daktarų ir profesorių, lietuvių, pasaulio ir Europos čempionų, rekordininkų biografijos. Daugiau kaip 1400 straipsnių yra apie užsienio lietuvius.

Čia taip pat pateikiama informacija apie kitas šalis, kaimyninių šalių politikos ir visuomenės veikėjus, kultūros kūrėjus, užsienio miestus, kuriuose yra lietuvių bendrijos, taip pat apie lietuvių tremties vietas.

Sudarant enciklopedijos straipsnyną atsižvelgta į tai, kad sovietinės okupacijos metais lietuviškose enciklopedijose ir visoje informacinėje literatūroje dėl ideologizacijos ir cenzūros buvo labiausiai iškraipyta ar iš viso nutylėta humanitarinės krypties mokslo šakų ir visuomenės gyvenimo informacija. Tai filosofija, teologija, religijų istorija, menas, ypač bažnytinis, istorija, etnologija, etnografija, teisė, politologija, edukologija, sociologija. Šioms ir dinamiškiausiai besiplėtojančioms mokslo ir gyvenimo sritims, tokioms kaip ekonomika, vadyba, informatika, kompiuterija, enciklopedijoje skirta daugiausia vietos.

Enciklopedijos straipsnius rašė 2957 autoriai, recenzavo 1190 recenzentų. Mokslinę redakcinę tarybą sudaro visų mokslo sričių mokslininkai.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ sukurta pagal vokiškos „Brockhaus“ enciklopedijos formatą. 

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Seime – „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ 25-ojo tomo sutiktuvės

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos nariais ir leidėjais. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »