Lietuvoje VGTU pirmauja pagal vizituojančių dėstytojų skaičių

Publikuota: 2014 m. birželio 10 d. antradienis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet tapo vienu universitetų, į kurį atkeliauja daugiausiai užsienio dėstytojų. Nors Švietimo mainų paramos fondo finansavimą kartu su VGTU gavo dar 20 aukštųjų mokyklų, į universitetą atvyks 20 proc. visų į Lietuvą kviečiamų užsienio dėstytojų.

Dėstytojų iš užsienio vizitams remti Lietuvoje skirta beveik 800 tūkst. litų. Šios lėšos skirstomos konkurso būdu, atsižvelgiant į dėstytojo pedagoginę, mokslinę, praktinę patirtį. VGTU iš Švietimo mainų paramos fondo gavo beveik 200 tūkst. litų, o tai sudaro ketvirtadalį visos vizitams remti skirtos sumos.

Norėdama gauti valstybės paramą, aukštoji mokykla vizitą turi kofinansuoti, t.y. ji turi padengti ne mažiau kaip 30 proc. bendros jo sumos. VGTU į užsienio dėstytojų vizitus investavo daugiau nei 85 tūkst. litų savo lėšų.

Pavasario semestro metu VGTU aplankė ir paskaitas studentams skaitė septyni dėstytojai. Po vieną atvyko iš Jungtinių Amerikos valstijų (JAV), Kanados, Slovėnijos ir Portugalijos. Trys – iš Jungtinės Karalystės.  

Kalbinti dėstytojai tvirtino, kad keletą savaičių trunkančios paskaitų sesijos įvairių pasaulio universitetų auditorijose leidžia ne tik pažinti svečias šalis, bet ir jaunus jų žmones. Londono Brunelio universiteto Verslo mokyklos dėstytojas David Luigi Fuschi tvirtino mėgstąs dėstyti ir manąs, jog tai – reikalinga ir turininga veikla. Dar daugiau dėstytojų-žvaigždžių planuojama sulaukti rudenio semestrą. VGTU rudenį paskaitas ves keturi JAV dėstytojai. Kiti aštuoni – iš Suomijos, Portugalijos, Vokietijos, Norvegijos, Ukrainos, Lenkijos, Olandijos ir Austrijos.

Daugiausia dėstytojų 2014 m. laikotarpiu, įskaitant ir pavasario ir rudens semestrus, pakviesta į Statybų fakultetą (6), Fundamentinių mokslų fakultete per šiuos du semestrus apsilankys 4 dėstytojai, Kūrybinių industrijų fakultetas ir Aplinkos inžinerijos fakultetas šiemet priima po tris dėstytojus. Kiti fakultetai kviečiasi po vieną.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »