Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) inicijuotuose mokomuosiuose rinkimuose dalyvavusių Lietuvos moksleivių balsai pasiskirstė labai panašiai, kaip ir tikrųjų rinkėjų balsai rinkimuose į Europos Parlamentą.
Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) inicijuotuose mokomuosiuose rinkimuose dalyvavusių Lietuvos moksleivių balsai pasiskirstė labai panašiai, kaip ir tikrųjų rinkėjų balsai rinkimuose į Europos Parlamentą. Moksleivių balsavimas – tai pirmą kartą Lietuvoje rengiamo socio-edukacinio projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ dalis.
Gegužės 3-4 dienomis vykusio elektroninio balsavimo metu moksleiviai savo mandatus skyrė septynioms partijoms. Daugiausia vietų (net tris) savo Europos Parlamente moksleiviai skyrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, po du mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Po vieną mandatą moksleiviai skyrė Darbo partijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos žaliųjų partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Mokomųjų moksleivių rinkimų rezultatai yra labai panašūs į gegužės 25 dieną įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kur daugiausia mandatų gavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Moksleiviai rezultatus prognozavo geriau nei sociologai“, – teigia KTU VPAI profesorius Algis Krupavičius. Politologo nuomone, šis projektas – tai savotiška demokratijos laboratorija, o jo rezultatai rodo, jog moksleiviai domisi Lietuvos politiniu gyvenimu ir supranta rinkimų esmę.
Įvairiose projekto veiklose per kelis mėnesius dalyvavo apie 3000 vyresniųjų klasių mokinių iš daugiau nei 120-ies skirtingų mokyklų. KTU VPAI ketina ir 2015 metais moksleivius įtraukti į veiklas, susijusias su savivaldybių tarybų rinkimais, o 2016 metais – su Seimo rinkimais.
„Vietos ir nacionalinius rinkimus imituojantys mokinių rinkimai pasaulyje yra vienas iš efektyviausių būdų skatinti jaunimo politinį aktyvumą“, – teigia A. Krupavičius. Tokie rinkimai Norvegijoje rengiami nuo 1989 m. ir juose dalyvauja apie 70 proc. šalies moksleivių. Politologijos profesoriaus teigimu, panašūs ilgalaikiai projektai padedantys moksleiviams geriau pažinti pasaulį, turi galios reikšmingai pakeisti politinį šalies veidą.