Lietuvos moksleiviai Europos Parlamento rinkimų rezultatus prognozavo geriau nei sociologai

Publikuota: 2014 m. birželio 13 d. penktadienis

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) inicijuotuose mokomuosiuose rinkimuose dalyvavusių Lietuvos moksleivių balsai pasiskirstė labai panašiai, kaip ir tikrųjų rinkėjų balsai rinkimuose į Europos Parlamentą. Moksleivių balsavimas – tai pirmą kartą Lietuvoje rengiamo socio-edukacinio projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ dalis.

Gegužės 3-4 dienomis vykusio elektroninio balsavimo metu moksleiviai savo mandatus skyrė septynioms partijoms. Daugiausia vietų (net tris) savo Europos Parlamente moksleiviai skyrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, po du mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Po vieną mandatą moksleiviai skyrė Darbo partijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos žaliųjų partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“.

Mokomųjų moksleivių rinkimų rezultatai yra labai panašūs į gegužės 25 dieną įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kur daugiausia mandatų gavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, partija „Tvarka ir teisingumas“.

„Moksleiviai rezultatus prognozavo geriau nei sociologai“, – teigia KTU VPAI profesorius Algis Krupavičius. Politologo nuomone, šis projektas – tai savotiška demokratijos laboratorija, o jo rezultatai rodo, jog moksleiviai domisi Lietuvos politiniu gyvenimu ir supranta rinkimų esmę.

Įvairiose projekto veiklose per kelis mėnesius dalyvavo apie 3000 vyresniųjų klasių mokinių iš daugiau nei 120-ies skirtingų mokyklų. KTU VPAI ketina ir 2015 metais moksleivius įtraukti į veiklas, susijusias su savivaldybių tarybų rinkimais, o 2016 metais – su Seimo rinkimais.

„Vietos ir nacionalinius rinkimus imituojantys mokinių rinkimai pasaulyje yra vienas iš efektyviausių būdų skatinti jaunimo politinį aktyvumą“, – teigia A. Krupavičius. Tokie rinkimai Norvegijoje rengiami nuo 1989 m. ir juose dalyvauja apie 70 proc. šalies moksleivių. Politologijos profesoriaus teigimu, panašūs ilgalaikiai projektai padedantys moksleiviams geriau pažinti pasaulį, turi galios reikšmingai pakeisti politinį šalies veidą.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »