Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Publikuota: 2015 m. gruodžio 17 d. ketvirtadienis

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. Iš viso konkursiniam mokslo finansavimui numatyta skirti 110 mln. eurų ES investicijų fondo lėšų.

„Šalies mokslininkams jau išleista ir numatyta skirti precedento šalies istorijoje neturinti lėšų suma. Tokio didelio ir intensyvaus finansavimo mūsų mokslo pasaulis nematė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Galima drąsiai teigti, kad ateinantis 5 metų laikotarpis bus tikra atgaiva Lietuvos mokslui“, -- komentavo LMT pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.

Pasak jo, mokslininkų veiklai skiriant neregėtą sumą, natūraliai kyla klausimas, kas tai: išlaidos, ar investicijos. „Prieš 10 metų mes matėme, kaip geriausi mokslininkai išvyksta į Vakarų šalis ir skėsčiojome rankomis, nes nieko negalėjome padaryti. Dabar situacija pasikeitė iš esmės – Lietuvos mokslininkų, laimėjusių „Visuotinės dotacijos“ konkursą, pajamos dėl papildomos finansinės injekcijos išaugo vidutiniškai 30 proc. Tai yra mažas žingsnelis artėjant prie Vakarų standartų“, -- teigė prof. Dainius H. Pauža.

Už skirtus milijonus eurų dirbo mokslininkai iš įvairių sričių – nuo gamtininkų iki inžinierių. Atliktų darbų rezultatai taip pat įvairūs – vieni padės išsaugoti nykstančias gyvūnijos rūšis, ištobulins obelų veislę, kiti sukurs pagrindą inovatyvių biojutiklių gamybai.

2007–2013 metų laikotarpiu 32 mln. eurų buvo skirti moksliniams tyrimams per „Visuotinės dotacijos“ programą, o 20 mln. eurų panaudoti 1130 mokslininkų ir tyrėjų vizitams iš Lietuvos ir užsienio pristatyti mokslinius rezultatus, taip pat sudarytos sąlygos 225 podoktorantūros bei 189 doktorantūros stažuotėms, per 215 doktorantų dirbti šalies mokslo ir studijų institucijose ir 2653 studentų moksliniams tyrimams.

„Skirtos lėšos plačiai atvėrė mūsų mokslininkams duris į pasaulį – tarptautinių konferencijų sąrašuose atsirado daug daugiau atstovų iš Lietuvos universitetų, institutų, kitų mokslo įstaigų. Lietuvos mokslo tarybos skaičiavimais, per penkerius metus pavyko išsaugoti per 200 doktorantų, kurie greičiausiai būtų išvykę vykdyti mokslinių tyrimų Vakarų mokslo įstaigose“, -- sakė prof. Dainius H. Pauža.

Iš naujųjų ES investicinių fondų iš jau numatytų 110 mln. eurų beveik pusę sumos planuojama skirti labiau taikomojo pobūdžio moksliniams tyrimams, kurių rezultatus labiau ir greičiau galėtų naudoti ir verslas. Tikimasi, kad atlikti moksliniai tyrimai padės Lietuvai sukurti išskirtinumą bioinžinerijos, farmacijos, fizikos, chemijos, o gal net ir kosmoso technologijų srityje.

„Tuo pačiu kirba klausimas, ką darysime po 2020 metų, kai baigsis ES struktūrinių fondų paramos lėšos? Ar Lietuva iš savo biudžeto sugebės, ras galimybių užtikrinti šalies mokslo finansavimo tęstinumą?“, - retoriškai klausė prof. Dainius H. Pauža. Manyčiau, kad iki 2020 metų daug Lietuvos mokslininkų ne tik bus nuolatiniai paraiškų teikėjai Europos mokslinius tyrimus remiantiems fondams, bet ir tokių tarptautinių konkursų laimėtojais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »