Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Publikuota: 2015 m. gruodžio 17 d. ketvirtadienis

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. Iš viso konkursiniam mokslo finansavimui numatyta skirti 110 mln. eurų ES investicijų fondo lėšų.

„Šalies mokslininkams jau išleista ir numatyta skirti precedento šalies istorijoje neturinti lėšų suma. Tokio didelio ir intensyvaus finansavimo mūsų mokslo pasaulis nematė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Galima drąsiai teigti, kad ateinantis 5 metų laikotarpis bus tikra atgaiva Lietuvos mokslui“, -- komentavo LMT pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.

Pasak jo, mokslininkų veiklai skiriant neregėtą sumą, natūraliai kyla klausimas, kas tai: išlaidos, ar investicijos. „Prieš 10 metų mes matėme, kaip geriausi mokslininkai išvyksta į Vakarų šalis ir skėsčiojome rankomis, nes nieko negalėjome padaryti. Dabar situacija pasikeitė iš esmės – Lietuvos mokslininkų, laimėjusių „Visuotinės dotacijos“ konkursą, pajamos dėl papildomos finansinės injekcijos išaugo vidutiniškai 30 proc. Tai yra mažas žingsnelis artėjant prie Vakarų standartų“, -- teigė prof. Dainius H. Pauža.

Už skirtus milijonus eurų dirbo mokslininkai iš įvairių sričių – nuo gamtininkų iki inžinierių. Atliktų darbų rezultatai taip pat įvairūs – vieni padės išsaugoti nykstančias gyvūnijos rūšis, ištobulins obelų veislę, kiti sukurs pagrindą inovatyvių biojutiklių gamybai.

2007–2013 metų laikotarpiu 32 mln. eurų buvo skirti moksliniams tyrimams per „Visuotinės dotacijos“ programą, o 20 mln. eurų panaudoti 1130 mokslininkų ir tyrėjų vizitams iš Lietuvos ir užsienio pristatyti mokslinius rezultatus, taip pat sudarytos sąlygos 225 podoktorantūros bei 189 doktorantūros stažuotėms, per 215 doktorantų dirbti šalies mokslo ir studijų institucijose ir 2653 studentų moksliniams tyrimams.

„Skirtos lėšos plačiai atvėrė mūsų mokslininkams duris į pasaulį – tarptautinių konferencijų sąrašuose atsirado daug daugiau atstovų iš Lietuvos universitetų, institutų, kitų mokslo įstaigų. Lietuvos mokslo tarybos skaičiavimais, per penkerius metus pavyko išsaugoti per 200 doktorantų, kurie greičiausiai būtų išvykę vykdyti mokslinių tyrimų Vakarų mokslo įstaigose“, -- sakė prof. Dainius H. Pauža.

Iš naujųjų ES investicinių fondų iš jau numatytų 110 mln. eurų beveik pusę sumos planuojama skirti labiau taikomojo pobūdžio moksliniams tyrimams, kurių rezultatus labiau ir greičiau galėtų naudoti ir verslas. Tikimasi, kad atlikti moksliniai tyrimai padės Lietuvai sukurti išskirtinumą bioinžinerijos, farmacijos, fizikos, chemijos, o gal net ir kosmoso technologijų srityje.

„Tuo pačiu kirba klausimas, ką darysime po 2020 metų, kai baigsis ES struktūrinių fondų paramos lėšos? Ar Lietuva iš savo biudžeto sugebės, ras galimybių užtikrinti šalies mokslo finansavimo tęstinumą?“, - retoriškai klausė prof. Dainius H. Pauža. Manyčiau, kad iki 2020 metų daug Lietuvos mokslininkų ne tik bus nuolatiniai paraiškų teikėjai Europos mokslinius tyrimus remiantiems fondams, bet ir tokių tarptautinių konkursų laimėtojais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »