Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Publikuota: 2015 m. gruodžio 17 d. ketvirtadienis

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. Iš viso konkursiniam mokslo finansavimui numatyta skirti 110 mln. eurų ES investicijų fondo lėšų.

„Šalies mokslininkams jau išleista ir numatyta skirti precedento šalies istorijoje neturinti lėšų suma. Tokio didelio ir intensyvaus finansavimo mūsų mokslo pasaulis nematė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Galima drąsiai teigti, kad ateinantis 5 metų laikotarpis bus tikra atgaiva Lietuvos mokslui“, -- komentavo LMT pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.

Pasak jo, mokslininkų veiklai skiriant neregėtą sumą, natūraliai kyla klausimas, kas tai: išlaidos, ar investicijos. „Prieš 10 metų mes matėme, kaip geriausi mokslininkai išvyksta į Vakarų šalis ir skėsčiojome rankomis, nes nieko negalėjome padaryti. Dabar situacija pasikeitė iš esmės – Lietuvos mokslininkų, laimėjusių „Visuotinės dotacijos“ konkursą, pajamos dėl papildomos finansinės injekcijos išaugo vidutiniškai 30 proc. Tai yra mažas žingsnelis artėjant prie Vakarų standartų“, -- teigė prof. Dainius H. Pauža.

Už skirtus milijonus eurų dirbo mokslininkai iš įvairių sričių – nuo gamtininkų iki inžinierių. Atliktų darbų rezultatai taip pat įvairūs – vieni padės išsaugoti nykstančias gyvūnijos rūšis, ištobulins obelų veislę, kiti sukurs pagrindą inovatyvių biojutiklių gamybai.

2007–2013 metų laikotarpiu 32 mln. eurų buvo skirti moksliniams tyrimams per „Visuotinės dotacijos“ programą, o 20 mln. eurų panaudoti 1130 mokslininkų ir tyrėjų vizitams iš Lietuvos ir užsienio pristatyti mokslinius rezultatus, taip pat sudarytos sąlygos 225 podoktorantūros bei 189 doktorantūros stažuotėms, per 215 doktorantų dirbti šalies mokslo ir studijų institucijose ir 2653 studentų moksliniams tyrimams.

„Skirtos lėšos plačiai atvėrė mūsų mokslininkams duris į pasaulį – tarptautinių konferencijų sąrašuose atsirado daug daugiau atstovų iš Lietuvos universitetų, institutų, kitų mokslo įstaigų. Lietuvos mokslo tarybos skaičiavimais, per penkerius metus pavyko išsaugoti per 200 doktorantų, kurie greičiausiai būtų išvykę vykdyti mokslinių tyrimų Vakarų mokslo įstaigose“, -- sakė prof. Dainius H. Pauža.

Iš naujųjų ES investicinių fondų iš jau numatytų 110 mln. eurų beveik pusę sumos planuojama skirti labiau taikomojo pobūdžio moksliniams tyrimams, kurių rezultatus labiau ir greičiau galėtų naudoti ir verslas. Tikimasi, kad atlikti moksliniai tyrimai padės Lietuvai sukurti išskirtinumą bioinžinerijos, farmacijos, fizikos, chemijos, o gal net ir kosmoso technologijų srityje.

„Tuo pačiu kirba klausimas, ką darysime po 2020 metų, kai baigsis ES struktūrinių fondų paramos lėšos? Ar Lietuva iš savo biudžeto sugebės, ras galimybių užtikrinti šalies mokslo finansavimo tęstinumą?“, - retoriškai klausė prof. Dainius H. Pauža. Manyčiau, kad iki 2020 metų daug Lietuvos mokslininkų ne tik bus nuolatiniai paraiškų teikėjai Europos mokslinius tyrimus remiantiems fondams, bet ir tokių tarptautinių konkursų laimėtojais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »