Lietuvos studentai dėl darbo keistų gyvenamąją vietą

Publikuota: 2013 m. gruodžio 23 d. pirmadienis

Dėl gerų darbinės karjeros perspektyvų ir atlyginimo, Lietuvos studentai ryžtųsi keisti gyvenamąją vietą. Tai atskleidė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliktas tyrimas „Akademinio jaunimo judumas darbo tikslais“. Tyrėjų teigimu, būtent darbinis mobilumas suteikia jauniems žmonėms šansą sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir joje išsilaikyti. Tačiau jis taip pat skatina protų nutekėjimą į užsienį.

Tyrimą atlikę KTU Vadybos ir administravimo fakulteto darbuotojai ieškojo atsakymų į kol kas per mažai dėmesio sulaukiančius klausimus: ar Lietuvos akademinis jaunimas linkęs judėti įkandin darbo vietų? Kokios jų judumo kryptys? Kokios priežastys skatina akademinį jaunimą judėti darbo tikslais?

Tyrimo metu buvo apklausti baigiamųjų kursų universitetų ir kolegijų studentai, kurie studijų metais dirbo sezoninį arba nuolatinį darbą Lietuvoje ar užsienio šalyse.

Judumas – galimybė įsitvirtinti darbo rinkoje

Užimtumas yra vienas iš svarbiausių jaunų asmenybių tobulėjimą lemiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nepalankią jaunimo padėtį darbo rinkoje, kuri užkerta kelią darbo rinkos dalyvių atsinaujinimui, didina disbalansą tarp pasiūlos ir paklausos, stabdo darnios ir inovatyvios visuomenės vystymąsi.

Šios negatyvios įžvalgos ir įvairūs scenarijai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje formuluoja esminius tikslus – būtinybę stiprinti jaunimo integraciją į darbo rinką bei didinti jų judumo galimybes. Būtent judumas darbo tikslais suteikia jaunimui šansą įsilieti į darbo rinką ir joje išsilaikyti.

Analizuojant aukštojo mokslo internacionalizaciją ir besikeičiančią tarptautinę rinką, judumas studijų procese tampa svarbia universitetų ir kolegijų studijų programų dalimi, pabrėžiančia pridėtinę vertę ne tik aukštosioms mokykloms, bet ir ypač patiems studentams, ugdant globaliai darbo rinkai būtinas kompetencijas.

„Visgi, pasigendama kompleksinių akademinio jaunimo užimtumo didinimo priemonių ir jų geografinio bei profesinio judumo tyrimų“, – teigia KTU Vadybos ir administravimo fakulteto docentė dr. Nida Kvedaraitė.

Išvažiuoja ir edukaciniais, ir darbiniais tikslais

Jos vadovaujama KTU mokslininkų grupė 2013 m. atliko tyrimą „Akademinio jaunimo judumo darbo tikslais tyrimas“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ finansavo Lietuvos mokslo taryba.

N. Kvedaraitės teigimu, projekto tema pasirinkta neatsitiktinai – ją sąlygojo ankstesni jos ir kolegų atlikti tyrimai, atskleidę akademinio jaunimo ketinimus judėti edukaciniais, o ypač darbo tikslais Europos Sąjungos erdvėje.

Tai paskatino labiau įsigilinti į studentų ketinimų judėti darbo tikslais priežastis bei ieškoti novatoriškų sprendimų, siekiant padėti įsitraukti šiai socialinės grupei į nacionalinę darbo rinką, verslą bei kitas užimtumo formas.

Vilioja karjera ir didesnis uždarbis

Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė apklaustųjų (63 proc.) judėjo darbo tikslais. Iš jų 40 proc. respondentų buvo išvykę dirbti į kitą Lietuvos miestą ir/ar rajoną, o 22 proc. – į užsienio šalis.

Populiariausios užsienio darbo rinkos: Jungtinė Karalystė, Norvegija, Danija ir Vokietija. Nustatyta, jog minėtose užsienio šalyse didžioji dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtinių buvo samdomi darbuotojai (71 proc.) ir dirbo nekvalifikuotą darbą (62 proc.).

„Akademinį jaunimą judėti darbo tikslais į užsienį labiausiai skatina profesiniai motyvai (karjeros perspektyvos) bei didesnis uždarbis. Be to, jų išvykimui neretai įtakos turi artimiausia aplinka – šeimos nariai“, - analizavo N. Kvedaraitė.

Tiriant studentų judumą Lietuvos darbo rinkoje, pastebėta, kad vis dar išlieka didelė regionų diferenciacija: studentai dirbti judėjo iš rajonų į didžiuosius miestus – Kauną, Vilnių ir Klaipėdą. Tokį jų apsisprendimą dažniausiai lėmė gautas patrauklus darbo pasiūlymas.

Protų nutekėjimo grėsmė

Vienas iš svarbiausių studentų judumą skatinančių veiksnių yra pasitenkinimas darbu, kuris sąlygoja jų pozityvų požiūrį į darbą ir poreikių patenkinimą. Nepasitenkinimas darbu sukelia neigiamas pasekmes: emocinį nestabilumą, saugumo jausmo praradimą, nekokybišką darbą.

Tyrimas atskleidė, kad į užsienio šalis išvykę dirbti studentai buvo labiau patenkinti gaunamu atlygiu už darbą palyginti su dirbančiais Lietuvoje. Darbo aplinką ir darbo pobūdį jaunimas vertino palankiai tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje.

KTU mokslininkai pabrėžia, kad akademinio jaunimo judumas darbo tikslais negali būti vertinamas vienareikšmiai. Viena vertus, jis suteikia aukštųjų mokyklų studentams galimybes pasisemti naujų žinių, įgyti įgūdžių ir praplėsti akiratį. Kita vertus, judumas kelia protų nutekėjimo ir praradimo grėsmę nacionaliniu mastu.

Siekiant to išvengti, svarbu inicijuoti dialogą tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos atstovų bei ieškoti novatoriškų sprendimų, padedančių akademiniam jaunimui įsitraukti į nacionalinę darbo rinką.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »