Lietuvos švietimas – didelę pažangą padariusių šalių dešimtuke

Publikuota: 2011 m. gruodžio 1 d. ketvirtadienis

Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje.

McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą. Buvo nagrinėtos priežastys, dėl ko kai kurių šalių mokinių pasiekimai nemaloniai nustebino, ir kas daro įtakos mokinių pažangai.

Manyta, kad mokinių pasiekimus neigiamai veikia per menkas švietimo finansavimas, socialinė diferenciacija, visuomenės kultūra, nevertinanti švietimo. Pasirodė, kad šie veiksniai iš tikrųjų daro įtakos, tačiau neesminės. Tarkim, teiginys, kad kuo dosniau finansuoji, tuo ugdymas mokyklose geresnis, visiškai nepasiteisino. Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių, priklausančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD), dar kitaip vadinamam turtingų šalių klubui, 1970–1994 metais švietimo finansavimas buvo padidintas du arba tris kartus, tačiau mokinių pasiekimai ne tik kad nepasikeitė, bet net ir sumenko. Pvz., pagal išlaidas vienam mokiniui pirmauja JAV. Tačiau šalis atsilieka pagal pasiekimus beveik visose vidurinio ugdymo srityse.

Ar mokinių pasiekimams turi įtakos priklausymas socialiniam sluoksniui? Didžiojoje Britanijoje socialinė nelygybė yra bene didžiausia negu kitose išsivysčiusiose šalyse ir britų mokiniai gana prastai pasirodė per PISA tyrimą. Iš tikrųjų mokslininkų tyrimai patvirtina: tiems vaikams, kurie yra nepalankioje starto pozicijoje, ir vėliau išlieka padidinta rizika, kad jų pažanga bus menka. Šeimos pajamos maždaug 60 proc. daro įtakos vaiko mokymosi sėkmei. Tačiau tai nėra dėsnis. Pvz., Australijoje, kur gyventojų gaunamų pajamų skirtumai įspūdingi, naujausiuose PISA tyrimuose mokiniai užėmė pagirtiną devintąją vietą.

Išnagrinėjus tų regionų ir šalių, kurių mokiniai pasirodė geriausiai, švietimo sistemas, paaiškėjo keturi sėkmę lemiantys veiksniai: decentralizacija (didesnė sprendimų laisvė suteikiama mokykloms), dėmesys prasčiau besimokantiems mokiniams, galimybė rinktis įvairių tipų ir rūšių mokyklas, keliami aukšti profesiniai standartai mokytojams. Pirmuoju švietimo prioritetu tarptautiniai ekspertai laiko gerų, profesionalių mokytojų parengimą.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos Sąjungos investicijos: kokybiškas Lietuvos švietimas ir modernus mokslas

Šiemet baigiasi antrasis ES struktūrinės paramos Lietuvai laikotarpis. 2007–2013 metais Lietuvos švietimui ir mokslui buvo skirta daugiau nei 3 milijardai Lt ES struktūrinių fondų lėšų. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »