Lietuvos švietimas – didelę pažangą padariusių šalių dešimtuke

Publikuota: 2011 m. gruodžio 1 d. ketvirtadienis

Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje.

McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą. Buvo nagrinėtos priežastys, dėl ko kai kurių šalių mokinių pasiekimai nemaloniai nustebino, ir kas daro įtakos mokinių pažangai.

Manyta, kad mokinių pasiekimus neigiamai veikia per menkas švietimo finansavimas, socialinė diferenciacija, visuomenės kultūra, nevertinanti švietimo. Pasirodė, kad šie veiksniai iš tikrųjų daro įtakos, tačiau neesminės. Tarkim, teiginys, kad kuo dosniau finansuoji, tuo ugdymas mokyklose geresnis, visiškai nepasiteisino. Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių, priklausančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD), dar kitaip vadinamam turtingų šalių klubui, 1970–1994 metais švietimo finansavimas buvo padidintas du arba tris kartus, tačiau mokinių pasiekimai ne tik kad nepasikeitė, bet net ir sumenko. Pvz., pagal išlaidas vienam mokiniui pirmauja JAV. Tačiau šalis atsilieka pagal pasiekimus beveik visose vidurinio ugdymo srityse.

Ar mokinių pasiekimams turi įtakos priklausymas socialiniam sluoksniui? Didžiojoje Britanijoje socialinė nelygybė yra bene didžiausia negu kitose išsivysčiusiose šalyse ir britų mokiniai gana prastai pasirodė per PISA tyrimą. Iš tikrųjų mokslininkų tyrimai patvirtina: tiems vaikams, kurie yra nepalankioje starto pozicijoje, ir vėliau išlieka padidinta rizika, kad jų pažanga bus menka. Šeimos pajamos maždaug 60 proc. daro įtakos vaiko mokymosi sėkmei. Tačiau tai nėra dėsnis. Pvz., Australijoje, kur gyventojų gaunamų pajamų skirtumai įspūdingi, naujausiuose PISA tyrimuose mokiniai užėmė pagirtiną devintąją vietą.

Išnagrinėjus tų regionų ir šalių, kurių mokiniai pasirodė geriausiai, švietimo sistemas, paaiškėjo keturi sėkmę lemiantys veiksniai: decentralizacija (didesnė sprendimų laisvė suteikiama mokykloms), dėmesys prasčiau besimokantiems mokiniams, galimybė rinktis įvairių tipų ir rūšių mokyklas, keliami aukšti profesiniai standartai mokytojams. Pirmuoju švietimo prioritetu tarptautiniai ekspertai laiko gerų, profesionalių mokytojų parengimą.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos Sąjungos investicijos: kokybiškas Lietuvos švietimas ir modernus mokslas

Šiemet baigiasi antrasis ES struktūrinės paramos Lietuvai laikotarpis. 2007–2013 metais Lietuvos švietimui ir mokslui buvo skirta daugiau nei 3 milijardai Lt ES struktūrinių fondų lėšų. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »