Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje.

McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą. Buvo nagrinėtos priežastys, dėl ko kai kurių šalių mokinių pasiekimai nemaloniai nustebino, ir kas daro įtakos mokinių pažangai.

Manyta, kad mokinių pasiekimus neigiamai veikia per menkas švietimo finansavimas, socialinė diferenciacija, visuomenės kultūra, nevertinanti švietimo. Pasirodė, kad šie veiksniai iš tikrųjų daro įtakos, tačiau neesminės. Tarkim, teiginys, kad kuo dosniau finansuoji, tuo ugdymas mokyklose geresnis, visiškai nepasiteisino. Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių, priklausančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD), dar kitaip vadinamam turtingų šalių klubui, 1970–1994 metais švietimo finansavimas buvo padidintas du arba tris kartus, tačiau mokinių pasiekimai ne tik kad nepasikeitė, bet net ir sumenko. Pvz., pagal išlaidas vienam mokiniui pirmauja JAV. Tačiau šalis atsilieka pagal pasiekimus beveik visose vidurinio ugdymo srityse.

Ar mokinių pasiekimams turi įtakos priklausymas socialiniam sluoksniui? Didžiojoje Britanijoje socialinė nelygybė yra bene didžiausia negu kitose išsivysčiusiose šalyse ir britų mokiniai gana prastai pasirodė per PISA tyrimą. Iš tikrųjų mokslininkų tyrimai patvirtina: tiems vaikams, kurie yra nepalankioje starto pozicijoje, ir vėliau išlieka padidinta rizika, kad jų pažanga bus menka. Šeimos pajamos maždaug 60 proc. daro įtakos vaiko mokymosi sėkmei. Tačiau tai nėra dėsnis. Pvz., Australijoje, kur gyventojų gaunamų pajamų skirtumai įspūdingi, naujausiuose PISA tyrimuose mokiniai užėmė pagirtiną devintąją vietą.

Išnagrinėjus tų regionų ir šalių, kurių mokiniai pasirodė geriausiai, švietimo sistemas, paaiškėjo keturi sėkmę lemiantys veiksniai: decentralizacija (didesnė sprendimų laisvė suteikiama mokykloms), dėmesys prasčiau besimokantiems mokiniams, galimybė rinktis įvairių tipų ir rūšių mokyklas, keliami aukšti profesiniai standartai mokytojams. Pirmuoju švietimo prioritetu tarptautiniai ekspertai laiko gerų, profesionalių mokytojų parengimą.