Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti.

Tokią išvadą apie EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus ir aštrius kampus pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas, skaitydamas pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – tarp subsidiarumo ir Europos žmogaus teisių teismo priežiūros“. 

Vilniuje vykusi tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija sulaukė ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų, bet ir nemažai teisės srities autoritetų iš įvairių šalių – konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo net trys EŽTT teisėjai Paul Mahoney (Jungtinė Karalystė), Iulia Antoanella Motoc (Rumunija), Egidijus Kūris (Lietuva). Konferencijoje pranešimą skaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, aukščiausios instancijos teismų teisėjai. Konferenciją Lietuvoje organizavo Prezidentūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos Vyriausybės atstovas EŽTT, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Lietuvos teisės institutas. 

Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas savo pranešime analizuodamas EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus akcentavo, kad panašumų yra daug: iš esmės sutampa tikslas – sąveika tarp nacionalinių bei nacionalines ribas peržengiančių teismų ir bendradarbiavimas tarp jų. Nors ESTT prejudicinio sprendimo atveju „konstitucinio“ vaidmens tikslas iš esmės nėra postuluojamas, galima sutikti vertinimų, kad jis praktiškai sukuria atitinkamą efektą. Tad čia sugretinimas taip pat atrodo įmanomas.

Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį, kad EŽTT ir ESTT veikia visiškai skirtingai suvokiamo subsidiarumo kontekste: EŽTT tik papildo pačių valstybių pastangas užtikrinti žmogaus teises, o ESTT yra visiškai atsakingas už tinkamą ir vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą. Todėl kreipimasis į ESTT yra privalomas, o kreipimasis į EŽTT, atvirkščiai, įmanomas tik kai kreipiasi tie patys galutinės instancijos teismai. Taigi, EŽTT yra tik „kraštutinė gynybos priemonė“, o ESTT tikslas – ES teisės viršenybės užtikrinimas ir vienodas aiškinimas bei taikymas „dabar ir visuomet“. Taip pat skiriasi ir teismų išreiškiamos nuomonės privalomumas. Todėl mokslininkas pranešime padarė išvadą, jog šių dviejų institutų susieti nederėtų.

Konferencijoje pranešimus skaitę EŽTT teisėjai diskutavo apie europinę patirtį žmogaus teisių srityje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos įtaką demokratiniams procesams. Nacionalinių teisimų teisėjai palietė nacionalinės aprėpties temas – EŽTT praktikos įtaka Lietuvos Konstituciniam Teismui, dialogą tarp EŽTT ir Lietuvos teismų, Lietuvos administracinių teismų vaidmenį įgyvendinant ir plėtojant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Konferencijos organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba.