Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 5 d. pirmadienis

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti.

Tokią išvadą apie EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus ir aštrius kampus pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas, skaitydamas pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – tarp subsidiarumo ir Europos žmogaus teisių teismo priežiūros“. 

Vilniuje vykusi tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija sulaukė ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų, bet ir nemažai teisės srities autoritetų iš įvairių šalių – konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo net trys EŽTT teisėjai Paul Mahoney (Jungtinė Karalystė), Iulia Antoanella Motoc (Rumunija), Egidijus Kūris (Lietuva). Konferencijoje pranešimą skaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, aukščiausios instancijos teismų teisėjai. Konferenciją Lietuvoje organizavo Prezidentūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos Vyriausybės atstovas EŽTT, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Lietuvos teisės institutas. 

Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas savo pranešime analizuodamas EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus akcentavo, kad panašumų yra daug: iš esmės sutampa tikslas – sąveika tarp nacionalinių bei nacionalines ribas peržengiančių teismų ir bendradarbiavimas tarp jų. Nors ESTT prejudicinio sprendimo atveju „konstitucinio“ vaidmens tikslas iš esmės nėra postuluojamas, galima sutikti vertinimų, kad jis praktiškai sukuria atitinkamą efektą. Tad čia sugretinimas taip pat atrodo įmanomas.

Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį, kad EŽTT ir ESTT veikia visiškai skirtingai suvokiamo subsidiarumo kontekste: EŽTT tik papildo pačių valstybių pastangas užtikrinti žmogaus teises, o ESTT yra visiškai atsakingas už tinkamą ir vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą. Todėl kreipimasis į ESTT yra privalomas, o kreipimasis į EŽTT, atvirkščiai, įmanomas tik kai kreipiasi tie patys galutinės instancijos teismai. Taigi, EŽTT yra tik „kraštutinė gynybos priemonė“, o ESTT tikslas – ES teisės viršenybės užtikrinimas ir vienodas aiškinimas bei taikymas „dabar ir visuomet“. Taip pat skiriasi ir teismų išreiškiamos nuomonės privalomumas. Todėl mokslininkas pranešime padarė išvadą, jog šių dviejų institutų susieti nederėtų.

Konferencijoje pranešimus skaitę EŽTT teisėjai diskutavo apie europinę patirtį žmogaus teisių srityje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos įtaką demokratiniams procesams. Nacionalinių teisimų teisėjai palietė nacionalinės aprėpties temas – EŽTT praktikos įtaka Lietuvos Konstituciniam Teismui, dialogą tarp EŽTT ir Lietuvos teismų, Lietuvos administracinių teismų vaidmenį įgyvendinant ir plėtojant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Konferencijos organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą? skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »