Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 5 d. pirmadienis

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti.

Tokią išvadą apie EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus ir aštrius kampus pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas, skaitydamas pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – tarp subsidiarumo ir Europos žmogaus teisių teismo priežiūros“. 

Vilniuje vykusi tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija sulaukė ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų, bet ir nemažai teisės srities autoritetų iš įvairių šalių – konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo net trys EŽTT teisėjai Paul Mahoney (Jungtinė Karalystė), Iulia Antoanella Motoc (Rumunija), Egidijus Kūris (Lietuva). Konferencijoje pranešimą skaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, aukščiausios instancijos teismų teisėjai. Konferenciją Lietuvoje organizavo Prezidentūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos Vyriausybės atstovas EŽTT, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Lietuvos teisės institutas. 

Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas savo pranešime analizuodamas EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus akcentavo, kad panašumų yra daug: iš esmės sutampa tikslas – sąveika tarp nacionalinių bei nacionalines ribas peržengiančių teismų ir bendradarbiavimas tarp jų. Nors ESTT prejudicinio sprendimo atveju „konstitucinio“ vaidmens tikslas iš esmės nėra postuluojamas, galima sutikti vertinimų, kad jis praktiškai sukuria atitinkamą efektą. Tad čia sugretinimas taip pat atrodo įmanomas.

Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį, kad EŽTT ir ESTT veikia visiškai skirtingai suvokiamo subsidiarumo kontekste: EŽTT tik papildo pačių valstybių pastangas užtikrinti žmogaus teises, o ESTT yra visiškai atsakingas už tinkamą ir vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą. Todėl kreipimasis į ESTT yra privalomas, o kreipimasis į EŽTT, atvirkščiai, įmanomas tik kai kreipiasi tie patys galutinės instancijos teismai. Taigi, EŽTT yra tik „kraštutinė gynybos priemonė“, o ESTT tikslas – ES teisės viršenybės užtikrinimas ir vienodas aiškinimas bei taikymas „dabar ir visuomet“. Taip pat skiriasi ir teismų išreiškiamos nuomonės privalomumas. Todėl mokslininkas pranešime padarė išvadą, jog šių dviejų institutų susieti nederėtų.

Konferencijoje pranešimus skaitę EŽTT teisėjai diskutavo apie europinę patirtį žmogaus teisių srityje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos įtaką demokratiniams procesams. Nacionalinių teisimų teisėjai palietė nacionalinės aprėpties temas – EŽTT praktikos įtaka Lietuvos Konstituciniam Teismui, dialogą tarp EŽTT ir Lietuvos teismų, Lietuvos administracinių teismų vaidmenį įgyvendinant ir plėtojant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Konferencijos organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą? skaityti »

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »