Lituanistikai – išskirtinis valstybės dėmesys

Publikuota: 2014 m. kovo 25 d. antradienis

Įgyvendinant nacionalinį lituanistikos prioritetą Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 m. programos rengimui. Ši programa leis užtikrinti pamatinių valstybei ir visuomenei lituanistikos tyrimų tęstinumą.

Naujoje programoje ypatingas akcentas numatomas lietuvių diasporos tyrimams bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai. Planuojama akcentuoti lituanistikos sklaidą – mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą, platinimą ir panaudojimą praktiniams visuomenės socialiniams ir kultūriniams poreikiams.

Naujoji programa prisidės prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo politikoje. Sklandus programos tęstinumas stiprins lituanistikos indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteiks mokslinį pagrindą pilietinės savimonės ugdymui ir lituanistinio paveldo saugojimui. Programą pavesta rengti Lietuvos mokslo tarybai.

Lietuvos mokslo taryba šiuo metu įgyvendina Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą, koordinuojančią ir integruojančią svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą Lietuvoje ir bei užsienyje. Programos tikslas – telkti mokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiems lituanistikos tyrimams plėtoti, jų rezultatams publikuoti ir skleisti Lietuvoje ir užsienyje.

Šiuo metu vykdoma Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa suteikia galimybes Lietuvos ir užsienio mokslininkams vykdyti lituanistinius tyrimus ir skelbti bei populiarinti jų rezultatus, ne tik tęsti tradicines lituanistinių tyrimų temas, bet ir imtis inovatyvių mokslinių tyrimų projektų.

Kasmet konkursams pateikiama per 150 paraiškų, kurias parengia Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, nacionaliniai bei respublikiniai muziejai, valstybės archyvai, bibliotekos, dalyvauja apie 500–700 tyrėjų. Pagal programą iki šiol finansuoti 339 įvairios tematikos ir apimties projektai.

Per ketverius metus programos lėšomis išleista 210 knygų, iš jų 82 monografijos, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, 62 lituanistikos šaltiniai. Publikuoti žodynai, filosofinio palikimo vertimai, lietuvių autorių veikalų vertimai į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidiniai, atlasai, moksliniai parodų katalogai. Remiamas lituanistinių periodinių žurnalų rengimas ir leidyba. Finansuojama tarptautinė lituanistikos sklaida – tarptautinės konferencijos, lietuvių autorių vertimai į užsienio kalbas, mokslinės ekspedicijos, komandiruotės į archyvus bei į tarptautinius tyrimų centrus.

Numatoma, kad programos įgyvendinimui 2016-2024 metais preliminariais skaičiavimais reikės 60 mln. litų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Patvirtinta lituanistikos raidai svarbi mokslinių tyrimų finansavimo programa

Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »