Lituanistikai – išskirtinis valstybės dėmesys

Publikuota: 2014 m. kovo 25 d. antradienis

Įgyvendinant nacionalinį lituanistikos prioritetą Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 m. programos rengimui. Ši programa leis užtikrinti pamatinių valstybei ir visuomenei lituanistikos tyrimų tęstinumą.

Naujoje programoje ypatingas akcentas numatomas lietuvių diasporos tyrimams bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai. Planuojama akcentuoti lituanistikos sklaidą – mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą, platinimą ir panaudojimą praktiniams visuomenės socialiniams ir kultūriniams poreikiams.

Naujoji programa prisidės prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo politikoje. Sklandus programos tęstinumas stiprins lituanistikos indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteiks mokslinį pagrindą pilietinės savimonės ugdymui ir lituanistinio paveldo saugojimui. Programą pavesta rengti Lietuvos mokslo tarybai.

Lietuvos mokslo taryba šiuo metu įgyvendina Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą, koordinuojančią ir integruojančią svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą Lietuvoje ir bei užsienyje. Programos tikslas – telkti mokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiems lituanistikos tyrimams plėtoti, jų rezultatams publikuoti ir skleisti Lietuvoje ir užsienyje.

Šiuo metu vykdoma Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa suteikia galimybes Lietuvos ir užsienio mokslininkams vykdyti lituanistinius tyrimus ir skelbti bei populiarinti jų rezultatus, ne tik tęsti tradicines lituanistinių tyrimų temas, bet ir imtis inovatyvių mokslinių tyrimų projektų.

Kasmet konkursams pateikiama per 150 paraiškų, kurias parengia Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, nacionaliniai bei respublikiniai muziejai, valstybės archyvai, bibliotekos, dalyvauja apie 500–700 tyrėjų. Pagal programą iki šiol finansuoti 339 įvairios tematikos ir apimties projektai.

Per ketverius metus programos lėšomis išleista 210 knygų, iš jų 82 monografijos, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, 62 lituanistikos šaltiniai. Publikuoti žodynai, filosofinio palikimo vertimai, lietuvių autorių veikalų vertimai į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidiniai, atlasai, moksliniai parodų katalogai. Remiamas lituanistinių periodinių žurnalų rengimas ir leidyba. Finansuojama tarptautinė lituanistikos sklaida – tarptautinės konferencijos, lietuvių autorių vertimai į užsienio kalbas, mokslinės ekspedicijos, komandiruotės į archyvus bei į tarptautinius tyrimų centrus.

Numatoma, kad programos įgyvendinimui 2016-2024 metais preliminariais skaičiavimais reikės 60 mln. litų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Patvirtinta lituanistikos raidai svarbi mokslinių tyrimų finansavimo programa

Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų

Vilniaus universitete (VU) rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. skaityti »

SMK įgyvendina projektą Afrikoje

Š. m. rugpjūčio 08–12 d. Socialinių mokslų kolegijos Tarptautinių studijų vadovas Marius Zalieckas, strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė bei projekto „Atrask save“ jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė Inga Kulikauskė vedė mokymus Ganos, Ugandos bei Kenijos jaunimo darbuotojams apie karjeros konsultavimo paslaugų teikimą vietiniam jaunimui. skaityti »

Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai

Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

Rugsėjo pirmajai artėjant: programėlės padėsiančios greičiau sugrįžti į mokslus

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ kūrėjai moksleiviams rekomenduoja nemokamas edukacines programėles. skaityti »

VDU studentėms – vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros. skaityti »

Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. skaityti »

Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus. skaityti »

Į mokyklinuko kuprinę – ne tik sąsiuvinis, bet ir kompiuteris

Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. skaityti »

Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį

Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba. skaityti »

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų. skaityti »