Lituanistikai – išskirtinis valstybės dėmesys

Publikuota: 2014 m. kovo 25 d. antradienis

Įgyvendinant nacionalinį lituanistikos prioritetą Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 m. programos rengimui. Ši programa leis užtikrinti pamatinių valstybei ir visuomenei lituanistikos tyrimų tęstinumą.

Naujoje programoje ypatingas akcentas numatomas lietuvių diasporos tyrimams bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai. Planuojama akcentuoti lituanistikos sklaidą – mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą, platinimą ir panaudojimą praktiniams visuomenės socialiniams ir kultūriniams poreikiams.

Naujoji programa prisidės prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo politikoje. Sklandus programos tęstinumas stiprins lituanistikos indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteiks mokslinį pagrindą pilietinės savimonės ugdymui ir lituanistinio paveldo saugojimui. Programą pavesta rengti Lietuvos mokslo tarybai.

Lietuvos mokslo taryba šiuo metu įgyvendina Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą, koordinuojančią ir integruojančią svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą Lietuvoje ir bei užsienyje. Programos tikslas – telkti mokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiems lituanistikos tyrimams plėtoti, jų rezultatams publikuoti ir skleisti Lietuvoje ir užsienyje.

Šiuo metu vykdoma Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa suteikia galimybes Lietuvos ir užsienio mokslininkams vykdyti lituanistinius tyrimus ir skelbti bei populiarinti jų rezultatus, ne tik tęsti tradicines lituanistinių tyrimų temas, bet ir imtis inovatyvių mokslinių tyrimų projektų.

Kasmet konkursams pateikiama per 150 paraiškų, kurias parengia Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, nacionaliniai bei respublikiniai muziejai, valstybės archyvai, bibliotekos, dalyvauja apie 500–700 tyrėjų. Pagal programą iki šiol finansuoti 339 įvairios tematikos ir apimties projektai.

Per ketverius metus programos lėšomis išleista 210 knygų, iš jų 82 monografijos, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, 62 lituanistikos šaltiniai. Publikuoti žodynai, filosofinio palikimo vertimai, lietuvių autorių veikalų vertimai į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidiniai, atlasai, moksliniai parodų katalogai. Remiamas lituanistinių periodinių žurnalų rengimas ir leidyba. Finansuojama tarptautinė lituanistikos sklaida – tarptautinės konferencijos, lietuvių autorių vertimai į užsienio kalbas, mokslinės ekspedicijos, komandiruotės į archyvus bei į tarptautinius tyrimų centrus.

Numatoma, kad programos įgyvendinimui 2016-2024 metais preliminariais skaičiavimais reikės 60 mln. litų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Patvirtinta lituanistikos raidai svarbi mokslinių tyrimų finansavimo programa

Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitete sostinės mokyklos dalysis savito ugdymo idėjomis

Vilniaus mokyklos susiburs pasidalyti savitomis ugdymo praktikomis, pristatys, ką yra sukūrusios ar atradusios, ir tai, kas jų mokyklą daro geresnę, stipresnę, išskirtinę. skaityti »

Aukštojo mokslo kokybei – aukštesni reikalavimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aukštojo mokslo kokybės klausimus. skaityti »

Valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sukvietė valstybinių universitetų rektorius ir kolegijų direktorius į susitikimą. Jie dalyvavo diskusijoje „Naujos bendradarbiavimo kryptys. Stipri partnerystė − naujos galimybės“. skaityti »

ISM Mokytojų universitetas: prognozės ateities mokykloms

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas spalio 27 d. pakvietė Lietuvos mokytojus bei mokyklų vadovus į profesinio tobulėjimo seminarų ciklą „ISM Mokytojų universitetas“. skaityti »

Mokykla be sienų kviečia į atradimų laboratorijas

Lapkričio 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje švietimo parodoje „Mokykla 2015“ bus įrodyta – mokslas nėra nuobodus. skaityti »

MRU rektorius lankosi partnerių universitetuose Japonijoje

Spalio 29–lapkričio 3 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius lankysis Japonijoje. Rektorius vyksta dalyvauti MRU partnerio Josai tarptautinio universiteto 50-ečio jubiliejuje. skaityti »

Verslumas reikalingas visiems – ne tik verslininkams

Kaip ir skaitmeninis raštingumas ar kalbų mokėjimas, verslumas šiandien yra aktualus visiems, o ne tik verslo, vadybos ir ekonomikos studentams. Norintiems sėkmingai įsidarbinti šiuolaikiniame pasaulyje, jau studijų metu reikėtų išugdyti geresnį verslumo suvokimą. skaityti »

MRU LAB laboratorijos padės spręsti šalies savivaldybių švietimo problemas

Spalio 26 d. naujajame Mykolo Romerio universiteto MRU LAB korpuse įvyko Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vadovų susitikimas su MRU LAB Edukacinių technologijų laboratorijos vadove doc. dr. Asta Balkute bei Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos vadove doc. dr. Jolanta Urbanovič. skaityti »

Lietuva – pasaulio mokslo lyderių akiratyje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 27 d., 9.30 val., susitiks su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu. skaityti »

KTU kuriamos Rytų medicinos principais paremtos technologijos

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto direktoriaus Vytauto Ostaševičiaus vadovaujama mokslininkų komanda kuria Rytų medicinos principais paremtas inovacijas, kurios gali apsaugoti nuo klastingų ligų bei pagerinti savijautą. skaityti »