Lituanistikai – išskirtinis valstybės dėmesys

Publikuota: 2014 m. kovo 25 d. antradienis

Įgyvendinant nacionalinį lituanistikos prioritetą Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 m. programos rengimui. Ši programa leis užtikrinti pamatinių valstybei ir visuomenei lituanistikos tyrimų tęstinumą.

Naujoje programoje ypatingas akcentas numatomas lietuvių diasporos tyrimams bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai. Planuojama akcentuoti lituanistikos sklaidą – mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą, platinimą ir panaudojimą praktiniams visuomenės socialiniams ir kultūriniams poreikiams.

Naujoji programa prisidės prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo politikoje. Sklandus programos tęstinumas stiprins lituanistikos indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteiks mokslinį pagrindą pilietinės savimonės ugdymui ir lituanistinio paveldo saugojimui. Programą pavesta rengti Lietuvos mokslo tarybai.

Lietuvos mokslo taryba šiuo metu įgyvendina Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą, koordinuojančią ir integruojančią svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą Lietuvoje ir bei užsienyje. Programos tikslas – telkti mokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiems lituanistikos tyrimams plėtoti, jų rezultatams publikuoti ir skleisti Lietuvoje ir užsienyje.

Šiuo metu vykdoma Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa suteikia galimybes Lietuvos ir užsienio mokslininkams vykdyti lituanistinius tyrimus ir skelbti bei populiarinti jų rezultatus, ne tik tęsti tradicines lituanistinių tyrimų temas, bet ir imtis inovatyvių mokslinių tyrimų projektų.

Kasmet konkursams pateikiama per 150 paraiškų, kurias parengia Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, nacionaliniai bei respublikiniai muziejai, valstybės archyvai, bibliotekos, dalyvauja apie 500–700 tyrėjų. Pagal programą iki šiol finansuoti 339 įvairios tematikos ir apimties projektai.

Per ketverius metus programos lėšomis išleista 210 knygų, iš jų 82 monografijos, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, 62 lituanistikos šaltiniai. Publikuoti žodynai, filosofinio palikimo vertimai, lietuvių autorių veikalų vertimai į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidiniai, atlasai, moksliniai parodų katalogai. Remiamas lituanistinių periodinių žurnalų rengimas ir leidyba. Finansuojama tarptautinė lituanistikos sklaida – tarptautinės konferencijos, lietuvių autorių vertimai į užsienio kalbas, mokslinės ekspedicijos, komandiruotės į archyvus bei į tarptautinius tyrimų centrus.

Numatoma, kad programos įgyvendinimui 2016-2024 metais preliminariais skaičiavimais reikės 60 mln. litų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Patvirtinta lituanistikos raidai svarbi mokslinių tyrimų finansavimo programa

Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba... skaityti »

Populiariausi straipsniai

KTU studijuojantis šimtukininkas artėja prie svajonės išsipildymo – susitiko su NASA atstovu

Jei ko nors labai trokšti, svajonės pradeda pildytis. Šią tiesą savo pavyzdžiu patvirtina vienas talentingiausių šių metų abiturientų Kristijonas Kerekeš skaityti »

Žmogaus gerovės ir raidos tyrimų proveržiui – HUMRE infrastruktūra

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pradėjo atnaujinęs mokslo ir studijų reikmėms skirtą bazę. skaityti »

Konkurso „Teismas gina žmones“ startas: kaip šiemet vaikai nupieš teismą?

Prasideda antrasis Nacionalinės teismų administracijos organizuojamasLietuvos moksleivių piešinių konkursas „Teismas ginas žmones“. skaityti »

LEU studento iš Gruzijos planuose – stiprinti gimtosios šalies ir Lietuvos draugystę

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) žinių siekia įvairių tautybių studentai. Čia iš Gruzijos atvykęs Giorgis Kobachidzė studijuoja švietimo įstaigų vadybą ir administravimą jau antrame magistrantūros studijų kurse, puikiai kalba lietuviškai, o jo ateities planuose – sustiprinti Lietuvos ir Gruzijos draugystę. skaityti »

VU tapo nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partneriu

Lietuvos mokslo akademija (LMA) paskelbė atrinktus nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partnerius. skaityti »

VDU rektoriaus inauguracijoje – simboliai ir ritualai

Rugsėjo 11 d., 13 val., Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks iškilminga septynioliktojo VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, inauguracija. skaityti »

Tarptautinėje „Google“ mokslo mugėje – jaunoji tyrėja iš Lietuvos

16-metė vilnietė Laura Steponavičiūtė pirmą kartą šalies istorijoje pateko į „Google“ rengiamos mokslo mugės („Google Science Fair“) finalą. Finale, vyksiančiame rugsėjo 21–22 dienomis Kalifornijoje, varžysis 20 jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio. skaityti »

Populiariuose chemijos žurnaluose – VU mokslininkų darbai

Vasarą Vilniaus universiteto mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žurnaluose „Journal of American Chemical Society“ ir „Chemistry – A European Journal“. skaityti »

Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. skaityti »

KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų

Sunku patikėti, kad daiktai gali tiksliai judėti plokštumoje be aiškios priežasties, be variklių veikti pjezoelektriniai žaislai ar paprasti automobiliukai, jau neminint judančių netradicinių robotų. Tai įrengimai, kuriuose naudojamos „sumanios“ medžiagos. skaityti »