MRU ir ASU bendradarbiaus bei kartu rengs tarpsritinę studijų programą

Publikuota: 2013 m. vasario 3 d. sekmadienis

Vasario 1 d. Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp universitetų. Rektoriai taip pat pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant Technologijos mokslų srities, bendrosios inžinerijos (pagrindinės) ir Teisės (gretutinės) krypčių bakalauro studijų programą. 

„Konkurencinėje pasaulio aplinkoje tokiomis sutartimis Lietuvos universitetai tik stiprėja“, – bendradarbiavimo reikšmę pabrėžia MRU rektorius prof. dr. A. Pumputis. – „Tokiu būdu mes praturtiname ir studentą – rinkoje jis jaučiasi tvirtesnis, be to, tai labiau sutelkia aukštąsias mokyklas, didina jų atsakomybę dėl studijų kokybės.“ 

Pritardamas, kad universitetus ypatingai stiprina bendradarbiavimas ir tarpusavio įsipareigojimai, ASU rektorius prof. dr. A. Maziliauskas taip pat pasidžiaugė, kad toks studijų programos derinys inovatyvus ir tuo, kad jis ne tik tarpkryptinis, bet ir tarpsritinis – derinami technologiniai ir socialiniai mokslai. 

Sutartimi tarp MRU ir ASU patvirtintas bendras pasiryžimas bendradarbiauti tarpusavyje tokiose srityse kaip fakultetų, dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų ir doktorantų bendruose moksliniuose tyrimuose, teikti savitarpio pagalbą tobulinant visų mokslų sričių specialistų rengimą ir plėtojant kultūrinę, meninę ir sportinę veiklas.

Universitetai taip pat sutarė bendradarbiauti vykdant Technologijos mokslų srities, bendrosios inžinerijos (pagrindinės) ir Teisės (gretutinės) krypčių pirmosios pakopos (bakalauro) 240 ECTS kreditų apimties studijų programos Inžinerija ir teisė gretutines 60 ECTS kreditų apimties Teisės krypties studijas. 

Sutartis numato, kad ASU vykdys ir pagal studentų, darbdavių, visuomenės poreikius tobulins Studijų programą, MRU turės atlikti su ASU suderintus Gretutinių studijų organizavimo darbus, parinkti pagal kompetenciją dėstytojus, leisti jiems dėstyti Gretutinių studijų dalykus, vadovauti praktikoms ir baigiamiesiems darbams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »