Meno licenciatams sudaryta galimybė tapti meno daktarais

Publikuota: 2012 m. birželio 28 d. ketvirtadienis

Vyriausybė priėmė sprendimą, kad stojant į meno doktorantūrą bus įskaitomos meno aspirantūros studijos.

Baigusiems meno aspirantūros studijas ir turintiems meno licenciato laipsnį meno doktorantūros studijos bus trumpesnės. Baigtos aspirantūros studijos bus prilyginamos 120 kreditų meno doktorantūros.

Meno licenciatai galės įgyti meno daktaro laipsnį baigę dviejų metų (120 studijų kreditų) trukmės meno doktorantūrą ir apgynę meno daktaro darbą. Meno licenciatai, po aspirantūros studijų baigimo įgiję ne mažesnę nei 2 metų tiriamojo ar kūrybinio darbo patirtį bei paskelbę publikacijų kultūros ir meno leidiniuose, meno daktaro laipsnį galės gauti baigę vienerių metų (60 studijų kreditų) meno doktorantūrą ir apgynę meno daktaro darbą.

Meno licenciatus į doktorantūrą konkurso būdu priims meno doktorantūros teisę turintys universitetai, su Lietuvos mokslo taryba suderinę meno doktorantūros reglamentų pakeitimus, nustatančius meno doktorantūros licenciatams organizavimo tvarką.

2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad nelieka anksčiau vykdytų meno aspirantūros studijų, teikusių meno licenciato kvalifikacinį laipsnį. Įstatymu įtvirtinta meno doktorantūra, kurią studijuojantys įgis meno daktaro laipsnį. Meno aspirantūros studijos vykdomos ir meno licenciato kvalifikaciniai laipsniai teikiami iki š.m. rugsėjo 1 dienos. Meno licenciatų priėmimas į meno doktorantūrą bus pradėtas vykdyti 2013 metais.

Į meno doktorantūrą stojantys asmenys turi būti pasiekę gerų meninių rezultatų, pasižymėti originalia kūrybine pozicija, kritiniu mąstymu ir atitinkamos meno srities išmanymu. Meno doktorantūroje, skirtingai nei aspirantūroje, vykdomos ne tik tam tikros meno krypties dalykų studijos, meno projekto parengimas, bet atliekama ir meninė kūrybinė praktika bei moksliniai tyrimai.

Meno doktorantūros metu rengiamas meno projektas susideda iš dviejų dalių: kūrybinės dalies, kurią sudaro meno doktorantūros studijų laikotarpiu sukurti ir viešai pristatyti meno kūriniai, ir tiriamosios dalies. Mokslo tiriamoji meno projekto dalis turi būti originalus, bendrame šiandienos meno tyrinėjimų kontekste aktualus darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti tyrimai, susiję su jo meninės veiklos pobūdžiu.

Apgynus meno projektą suteikiamas meno daktaro laipsnis, ekvivalentiškas mokslo daktaro laipsniui. Meno doktorantūros studijų vykdymas suteiks trečios pakopos universitetinėms meno studijoms šiuolaikišką kokybę ir turinį.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »