Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui

Publikuota: 2015 m. kovo 2 d. pirmadienis

Vasario 28 d. sukako lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose. Efektyviai panaudoję gautas lėšas, VU mokslininkai atlieka su ekologišku vienkomponenčiu raketiniu kuru susijusius tyrimus, dirba su raketinių mikrovariklių sistemomis ir jų komponentais, radijo ryšio sistemomis, skirtomis ne tik kosminiams palydovams, bet ir pasaulyje vis populiarėjantiems bepiločiams orlaiviams. Be to, sukurtos IT duomenų perdavimo, apdorojimo ir saugojimo sistemos, tarnausiančios kaip tolimesnių projektų pagrindas.

„Nuosekliai formuojame kryptingą mokslinių tyrimų ir jų taikymų strategiją, vykdome vis sudėtingesnius projektus. Vertė, kuriama kosminių technologijų ir mokslo srityje, šiandienos pasaulyje tapo akivaizdi“, – sako VU mokslo reikalų prorektorius prof. Eugenijus Butkus.

Šiuo metu VU mokslininkai kartu su projekto partneriais aktyviai dirba su „LituanicaSAT-2“ projektu. 2016 m. pirmą ketvirtį startuosiančiam palydovui iškelti du pagrindiniai tiksliai: atlikti fundamentinį termosferos tyrimą ir raketinio mikrovariklio eksperimentą. Šis ekperimentas pasaulyje bus atliekamas pirmą kartą. Dėl jo ateityje atsiras galimybė mažųjų palydovų gyvavimo orbitoje laiką padidinti 5–6 kartus (standartinis palydovų gyvavimas laikas orbitoje yra apie 2–3 mėn.).

„Įsitikinome, kad Lietuvoje galime kurti ir plėtoti pasaulinio lygio mažųjų palydovų projektus – tai iš tikrųjų mūsų jėgoms. Toliau plėsime savo galimybes ir ieškosime naujų taikymo sričių tiek moksle, tiek versle ir netgi krašto gynyboje, kuri tampa vis aktualesne problema“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas, „LituanicaSAT-2“ projekto vadovas Vytenis Buzas.

2358 kartus Žemės orbitą apskriejęs palydovas „LituanicaSAT-1“ buvo pradėtas kurti dar 2012 m. liepą, o į kosmosą iš Valopo saloje Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio NASA skrydžių centro paleistas 2014 m. sausio 9 d. Žemės orbita palydovas pradėjo skrieti vasario 28-ąją. Į tarptautinę kosminę stotį palydovą erdvėlaivyje „Cygnus 2“ nugabeno raketa nešėja „Antares“.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »