Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui

Publikuota: 2015 m. kovo 2 d. pirmadienis

Vasario 28 d. sukako lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose. Efektyviai panaudoję gautas lėšas, VU mokslininkai atlieka su ekologišku vienkomponenčiu raketiniu kuru susijusius tyrimus, dirba su raketinių mikrovariklių sistemomis ir jų komponentais, radijo ryšio sistemomis, skirtomis ne tik kosminiams palydovams, bet ir pasaulyje vis populiarėjantiems bepiločiams orlaiviams. Be to, sukurtos IT duomenų perdavimo, apdorojimo ir saugojimo sistemos, tarnausiančios kaip tolimesnių projektų pagrindas.

„Nuosekliai formuojame kryptingą mokslinių tyrimų ir jų taikymų strategiją, vykdome vis sudėtingesnius projektus. Vertė, kuriama kosminių technologijų ir mokslo srityje, šiandienos pasaulyje tapo akivaizdi“, – sako VU mokslo reikalų prorektorius prof. Eugenijus Butkus.

Šiuo metu VU mokslininkai kartu su projekto partneriais aktyviai dirba su „LituanicaSAT-2“ projektu. 2016 m. pirmą ketvirtį startuosiančiam palydovui iškelti du pagrindiniai tiksliai: atlikti fundamentinį termosferos tyrimą ir raketinio mikrovariklio eksperimentą. Šis ekperimentas pasaulyje bus atliekamas pirmą kartą. Dėl jo ateityje atsiras galimybė mažųjų palydovų gyvavimo orbitoje laiką padidinti 5–6 kartus (standartinis palydovų gyvavimas laikas orbitoje yra apie 2–3 mėn.).

„Įsitikinome, kad Lietuvoje galime kurti ir plėtoti pasaulinio lygio mažųjų palydovų projektus – tai iš tikrųjų mūsų jėgoms. Toliau plėsime savo galimybes ir ieškosime naujų taikymo sričių tiek moksle, tiek versle ir netgi krašto gynyboje, kuri tampa vis aktualesne problema“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas, „LituanicaSAT-2“ projekto vadovas Vytenis Buzas.

2358 kartus Žemės orbitą apskriejęs palydovas „LituanicaSAT-1“ buvo pradėtas kurti dar 2012 m. liepą, o į kosmosą iš Valopo saloje Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio NASA skrydžių centro paleistas 2014 m. sausio 9 d. Žemės orbita palydovas pradėjo skrieti vasario 28-ąją. Į tarptautinę kosminę stotį palydovą erdvėlaivyje „Cygnus 2“ nugabeno raketa nešėja „Antares“.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »