Sparčiai vykstantys globalizacijos procesai verčia pasitempti ne tik šalies įmones bet ir aukštojo mokslo įstaigas. Senstant populiacijai mažėja studentinio amžiaus žmonių, tad konkurencija tarp universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų auga – jaunimas laisviau renkasi tarp vietos ir užsienio švietimo įstaigų ir kelia joms vis didesnius reikalavimus.

„Etinių, pragmatinių ir emocinių vertybių visuma yra bet kurios globalios bei inovatyviomis technologijomis grįstos rinkos sąlygomis veikiančios organizacijos veiklos pagrindas. Mūsų, universitetų, pagrindinė funkcija ir pareiga yra paruošti verslininką, darbuotoją darbui tokioje rinkoje“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei, laikinai einanti direktorės pareigas dr. Erika Vaiginienė.

Pasak jos, vis daugiau akcentuojamas jaunų žmonių moralinis ugdymas. „Norint neatsilikti nuo Vakarų ir kitų užsienio šalių, turime įsisąmoninti, kad ateities kartoms reikia suteikti ne tik profesines žinias, bet ir plėsti jų pasaulėžiūrą, ugdyti atsakomybę kitų individų ir aplinkos atžvilgiu. Tai reiškia, kad turime ugdyti kitų kultūrų ir apskritai kitokių žmonių tradicijų ir elgesio suvokimą, toleranciją, integraciją, su tuo susijusią saviraišką žodžiu ir raštu, taip pat skatinti jaunus žmones tausoti gamtos išteklius. Deja, tiesa ta, kad pastarasis dalykas Lietuvoje dar pakankamai naujas, aplinkos saugojimo kultūra dar tik formuojasi“, – sako dr. E.Vaiginienė.

Socialinė atsakomybė švietime – sunkiai suvokiama

Mokslų daktarė pabrėžia, kad edukacijoje socialinė atsakomybė yra sunkiai apčiuopiama, o sąvoka „tausojanti aplinką edukacija“ – kol kas iš viso sunkiai suprantama, arba suvokimas yra ribotas. 

„Daug kas galvoja, kad aplinkos tausojimas apsiriboja atliekų rūšiavimu ir gamtos resursų taupymu. Tačiau esminis žodis čia visgi yra „aplinka“ ir šio termino sąvoka. Juk aplinka – ne tik gamta ir pastangos užkirsti kelią klimato atšilimui, kurio pasekmės, jeigu būsime pasyvūs, bus stipriai juntamos dar pakankamai tolimoje ateityje. Tai – visų pirma ta vieta, kurioje gyvename mes, auga mūsų vaikai. Tad socialiai atsakinga aukštoji mokykla  yra ta, kuri pati formuoja ir padeda savo studentams  kurti geresnę visuomenę. Mūsų pareiga yra prisidėti prie modernios kultūros ir aukšto sąmoningumo visuomenės vystymo“, – aiškina ji.

Socialinė atsakomybė švietime pasireiškia įvairiais būdais – paties universiteto elgsenoje ir  studijų procese ugdant socialiai atsakingą asmenybę. Neseniai VU TVM suteiktas ISO 14001 sertifikatas – visame pasaulyje pripažįstamas dokumentas, įrodantis, kad Universiteto vadybos sistema atitinka tarptautinius aplinkos apsaugos standartus.

„Taigi mes pradėjome nuo savęs – universiteto elgsenos, kuri tiek per formalias ugdymo programas, tiek per neformalų ugdymą bus perduota mūsų studentams, klausytojams ir tyrimų bei konsultacinių paslaugų klientams“, – sako dr. E. Vaiginienė. – Tarptautinių standartų atitiktis užtikrina vartotojus, kad jų perkamos paslaugos yra kokybiškos, saugios, veiksmingos ir draugiškos aplinkai. Taip pat yra ir pragmatinių priežasčių – turint minėtą sertifikatą pagerėja sąnaudų valdymas, nes yra nuolat stebimos ir analizuojamos išteklių bei energijos sąnaudos.“

Ieško vertybes atitinkančios aukštosios mokyklos

Laikinosios VU TVM direktorės įsitikinimu, Lietuvos verslas smarkiai priartėjo prie tarptautinių verslo ir organizacijų valdymo tendencijų. Šiandien jau galime džiaugtis Lietuvos organizacijų vadovais, kurie suvokia organizacijos kultūros ir vertybių vaidmenį organizacijos veiksmingumui ir ateičiai.

„Ir Lietuvoje rinkdamiesi, kur studijuoti, žmonės ieško pridėtinės vertės. Kuo toliau, tuo labiau jiems rūpi, kad aukštoji mokykla  atitiktų ne tik jų poreikius bet ir emocinio vystymosi vertybes, gyvenimo būdą. Galiausiai pasirenkamas geriausiai šių keliamų reikalavimų puokštę atitinkantis variantas.

„Net jei studentas, naudojant įvairias „žaidybines“ formas yra mokinamas tausoti aplinką, ilgainiui tokia elgsena tampa jo kasdienybe. Na, o žmogus, kuris savo šeimos ar draugų rate puoselėja aplinkai draugišką elgseną, tikėtina, kad ir rinkdamasis tarp kelių tokias pat studijas siūlančių universitetų pirmenybę teiks tam, kuris geriausiai atitinka jo paties vidines vertybes“, – sako E. Vaiginienė ir priduria, kad dažnai tokie patys standartai taikomi ir atsirenkant verslo partnerius.

Pasak jos, socialinė atsakomybė, tai abipusiai naudingas glaudus ryšys, integracija ir dialogas su mus supančia aplinka.

„Mums, kaip universitetui, tai ir globalus bendradarbiavimas su kitų pasaulio šalių universitetais, mainų programomis, kas vis mobilesnėje visuomenėje tampa labai svarbiu kriterijumi renkantis aukštąją mokyklą.  Socialinės atsakomybės integracija į studijų programas mūsų absolventams suteikia konkurencinį pranašumą, ypač tiems, kurie siekia įsidarbinti nevyriausybinėse ir nepelno siekiančiose organizacijose“, – įsitikinusi mokslų daktarė.

Ateities universitetai – inovacijų ir augimo varikliai

Dr. E. Vaiginienė pabrėžia, kad modernus universitetas privalo glaudžiai bendradarbiauti su valdžia ir rinka, vystyti bendrus mokslinius ir plėtros projektus, į kuriuos būtų įtraukiami ir studentai. Senėjant populiacijai ir didėjant aukštųjų mokyklų konkurencijai bus vis svarbiau orientuotis į mokymąsi visą gyvenimą, glaudžiau bendradarbiauti su absolventais.

„Esu įsitikinusi, kad ateityje universitetai bus tikri inovacijų ir augimo varikliai. Tokios tendencijos užsienyje ryškėja jau dabar. Norėdami išgyventi vis labiau konkurencingoje ir nuolat kintančioje rinkoje, turėsime nebe žengti išvien su pokyčiais ir greitai reaguoti, o būti pirmieji, kurie rinkai pasiūlys novatoriškas mokymo ir mokslinių tyrimų programas, naujovišką patirtį įvairaus amžiaus studentams, – sako ji. – Ateityje dauguma švietimo įstaigų turės iš esmės pakeisti savo veiklos ir verslo modelius, todėl jau dabar turime suprasti novatoriško pasaulio visuomenės poreikius ir susiliejus su jais tapti inovacijų skatintojais.“