Modernus universitetas – neabejingas aplinkai

Publikuota: 2013 m. liepos 31 d. trečiadienis

Sparčiai vykstantys globalizacijos procesai verčia pasitempti ne tik šalies įmones bet ir aukštojo mokslo įstaigas. Senstant populiacijai mažėja studentinio amžiaus žmonių, tad konkurencija tarp universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų auga – jaunimas laisviau renkasi tarp vietos ir užsienio švietimo įstaigų ir kelia joms vis didesnius reikalavimus.

„Etinių, pragmatinių ir emocinių vertybių visuma yra bet kurios globalios bei inovatyviomis technologijomis grįstos rinkos sąlygomis veikiančios organizacijos veiklos pagrindas. Mūsų, universitetų, pagrindinė funkcija ir pareiga yra paruošti verslininką, darbuotoją darbui tokioje rinkoje“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei, laikinai einanti direktorės pareigas dr. Erika Vaiginienė.

Pasak jos, vis daugiau akcentuojamas jaunų žmonių moralinis ugdymas. „Norint neatsilikti nuo Vakarų ir kitų užsienio šalių, turime įsisąmoninti, kad ateities kartoms reikia suteikti ne tik profesines žinias, bet ir plėsti jų pasaulėžiūrą, ugdyti atsakomybę kitų individų ir aplinkos atžvilgiu. Tai reiškia, kad turime ugdyti kitų kultūrų ir apskritai kitokių žmonių tradicijų ir elgesio suvokimą, toleranciją, integraciją, su tuo susijusią saviraišką žodžiu ir raštu, taip pat skatinti jaunus žmones tausoti gamtos išteklius. Deja, tiesa ta, kad pastarasis dalykas Lietuvoje dar pakankamai naujas, aplinkos saugojimo kultūra dar tik formuojasi“, – sako dr. E.Vaiginienė.

Socialinė atsakomybė švietime – sunkiai suvokiama

Mokslų daktarė pabrėžia, kad edukacijoje socialinė atsakomybė yra sunkiai apčiuopiama, o sąvoka „tausojanti aplinką edukacija“ – kol kas iš viso sunkiai suprantama, arba suvokimas yra ribotas. 

„Daug kas galvoja, kad aplinkos tausojimas apsiriboja atliekų rūšiavimu ir gamtos resursų taupymu. Tačiau esminis žodis čia visgi yra „aplinka“ ir šio termino sąvoka. Juk aplinka – ne tik gamta ir pastangos užkirsti kelią klimato atšilimui, kurio pasekmės, jeigu būsime pasyvūs, bus stipriai juntamos dar pakankamai tolimoje ateityje. Tai – visų pirma ta vieta, kurioje gyvename mes, auga mūsų vaikai. Tad socialiai atsakinga aukštoji mokykla  yra ta, kuri pati formuoja ir padeda savo studentams  kurti geresnę visuomenę. Mūsų pareiga yra prisidėti prie modernios kultūros ir aukšto sąmoningumo visuomenės vystymo“, – aiškina ji.

Socialinė atsakomybė švietime pasireiškia įvairiais būdais – paties universiteto elgsenoje ir  studijų procese ugdant socialiai atsakingą asmenybę. Neseniai VU TVM suteiktas ISO 14001 sertifikatas – visame pasaulyje pripažįstamas dokumentas, įrodantis, kad Universiteto vadybos sistema atitinka tarptautinius aplinkos apsaugos standartus.

„Taigi mes pradėjome nuo savęs – universiteto elgsenos, kuri tiek per formalias ugdymo programas, tiek per neformalų ugdymą bus perduota mūsų studentams, klausytojams ir tyrimų bei konsultacinių paslaugų klientams“, – sako dr. E. Vaiginienė. – Tarptautinių standartų atitiktis užtikrina vartotojus, kad jų perkamos paslaugos yra kokybiškos, saugios, veiksmingos ir draugiškos aplinkai. Taip pat yra ir pragmatinių priežasčių – turint minėtą sertifikatą pagerėja sąnaudų valdymas, nes yra nuolat stebimos ir analizuojamos išteklių bei energijos sąnaudos.“

Ieško vertybes atitinkančios aukštosios mokyklos

Laikinosios VU TVM direktorės įsitikinimu, Lietuvos verslas smarkiai priartėjo prie tarptautinių verslo ir organizacijų valdymo tendencijų. Šiandien jau galime džiaugtis Lietuvos organizacijų vadovais, kurie suvokia organizacijos kultūros ir vertybių vaidmenį organizacijos veiksmingumui ir ateičiai.

„Ir Lietuvoje rinkdamiesi, kur studijuoti, žmonės ieško pridėtinės vertės. Kuo toliau, tuo labiau jiems rūpi, kad aukštoji mokykla  atitiktų ne tik jų poreikius bet ir emocinio vystymosi vertybes, gyvenimo būdą. Galiausiai pasirenkamas geriausiai šių keliamų reikalavimų puokštę atitinkantis variantas.

„Net jei studentas, naudojant įvairias „žaidybines“ formas yra mokinamas tausoti aplinką, ilgainiui tokia elgsena tampa jo kasdienybe. Na, o žmogus, kuris savo šeimos ar draugų rate puoselėja aplinkai draugišką elgseną, tikėtina, kad ir rinkdamasis tarp kelių tokias pat studijas siūlančių universitetų pirmenybę teiks tam, kuris geriausiai atitinka jo paties vidines vertybes“, – sako E. Vaiginienė ir priduria, kad dažnai tokie patys standartai taikomi ir atsirenkant verslo partnerius.

Pasak jos, socialinė atsakomybė, tai abipusiai naudingas glaudus ryšys, integracija ir dialogas su mus supančia aplinka.

„Mums, kaip universitetui, tai ir globalus bendradarbiavimas su kitų pasaulio šalių universitetais, mainų programomis, kas vis mobilesnėje visuomenėje tampa labai svarbiu kriterijumi renkantis aukštąją mokyklą.  Socialinės atsakomybės integracija į studijų programas mūsų absolventams suteikia konkurencinį pranašumą, ypač tiems, kurie siekia įsidarbinti nevyriausybinėse ir nepelno siekiančiose organizacijose“, – įsitikinusi mokslų daktarė.

Ateities universitetai – inovacijų ir augimo varikliai

Dr. E. Vaiginienė pabrėžia, kad modernus universitetas privalo glaudžiai bendradarbiauti su valdžia ir rinka, vystyti bendrus mokslinius ir plėtros projektus, į kuriuos būtų įtraukiami ir studentai. Senėjant populiacijai ir didėjant aukštųjų mokyklų konkurencijai bus vis svarbiau orientuotis į mokymąsi visą gyvenimą, glaudžiau bendradarbiauti su absolventais.

„Esu įsitikinusi, kad ateityje universitetai bus tikri inovacijų ir augimo varikliai. Tokios tendencijos užsienyje ryškėja jau dabar. Norėdami išgyventi vis labiau konkurencingoje ir nuolat kintančioje rinkoje, turėsime nebe žengti išvien su pokyčiais ir greitai reaguoti, o būti pirmieji, kurie rinkai pasiūlys novatoriškas mokymo ir mokslinių tyrimų programas, naujovišką patirtį įvairaus amžiaus studentams, – sako ji. – Ateityje dauguma švietimo įstaigų turės iš esmės pakeisti savo veiklos ir verslo modelius, todėl jau dabar turime suprasti novatoriško pasaulio visuomenės poreikius ir susiliejus su jais tapti inovacijų skatintojais.“

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU Mokytojų dienos proga surengė susimąstyti verčiančią socialinę akciją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), siekdamas atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą ir minėdamas 80-ąjį jubiliejų, Mokytojų dienos proga surengė fotosesiją „Mokytojo galia“. skaityti »

Baltarusiją tyrinėjantys mokslininkai – apie regiono saugumą

Spalio 2-4 dienomis Kaune vykstapenktasis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kuris šiemet skirtas itin aktualiai regiono saugumo temai, tarp jų ir įvykiams Ukrainoje, įtampai tarp Rusijos ir Vakarų. skaityti »

SMK inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui

Socialinių mokslų kolegija, reaguodama į Lietuvoje vykstančius pokyčius socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos sferoje, žinodama iššūkius, su kuriais tenka susidurti šios sferos darbuotojams, inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui. skaityti »

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureate tapo Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė. skaityti »

Pagal ES direktyvas: Lietuvos mokslo nauda turi atsispindėti sprendžiant visuomenės problemas

Rudens pradžioje dalyvaujant UNESCO seminare Varšuvoje „Darnaus ir tvaraus vystymosi mokslas Vidurio ir Rytų Europoje“, buvo prieita prie pagrindinės išvados, kad ateities mokslas turi būti kiek įmanoma labiau tarpdisciplininis ir orientuotas pirmiausiai visuomenei aktualioms problemoms spręsti. Lietuva į tai taip pat turės reaguoti. skaityti »

MRU – Baltijos valstybių universitetų doktorantų dirbtuvės

Š. m. spalio 9–10 d. Mykolo Romerio universitete kartu su Talino ir Latvijos universitetais bus rengiamos dirbtuves doktorantams „Academic Writing and Effective Presentation“. Dirbtuvės remiamos Europos Komisijos („7th Framework Programme“). skaityti »

Prestižinio konkurso „iGEM“ dalyviai į Lietuvą parveža aukso apdovanojimą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition), pelnė aukso medalius ir buvo įvertinti kaip vieni geriausių savo srityje. skaityti »

KTU ir VU pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį

KTU ir VU pasiryžę dar glaudžiau bendradarbiauti kartu kuriant mokslinę produkciją, inicijuojant ir įgyvendinant bendrus projektus, keistis ir sisteminti mokslinę ir technologinę informaciją, skatinti abipusį dalyvavimą tarptautinėje tinklaveikoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo du naujus tarptautinius NORDPLUS programos projektus

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultetas (LF) plečia bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Laimėti du nauji 2 metų trukmės tarptautiniai NORDPLUS programos projektai. skaityti »

Didžiausios Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaigos planuose – inovatyvi pramonė

Didžiausios Lietuvoje veikiančios mokslinių tyrimų įstaigos Fizinių ir technologijų mokslų centro (FTMC) pirmajame naujosios Mokslo tarybos posėdyje buvo išrinktas jos pirmininkas. Juo tapo FTMC lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, kuris nuo šiol vadovaus pagrindiniam šio centro valdymo organui. skaityti »