Moksleiviai bando lietuviškai prakalbinti kompiuterius

Publikuota: 2013 m. balandžio 17 d. trečiadienis

Prasidėjo pirmasis šeštojo nacionalinio mokinių konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas. Lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius mokyklų kompiuterių klasėse ar prie bet kokio kito kompiuterio, kuriame yra interneto ryšys, pasitikrinti užsiregistravo kiek daugiau nei 12 tūkst. 6–10 klasių moksleivių. Atsakydami į testo klausimus mokiniai gali naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: internetu, žodynais, „Tildės Biuro“ gramatikos ir rašybos tikrintuvais.

Kaip teigia Kauno Jono Jablonskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Viltautė Kazlauskienė, kurios mokiniai kiekvienais metais patekdavo tarp konkurso nugalėtojų, tokio pobūdžio renginys jaunimui labai reikalingas, nes tai geras būdas raštingumui ugdyti jaunajai kartai priimtinomis priemonėmis – naudojant šiuolaikines technologijas. „Mokantis lietuvių kalbos net išmaniuosius telefonus galima tinkamai panaudoti, pavyzdžiui, greitai rasti reikalingą informaciją, pasitikslinti žodį ir panašiai. Svarbiausia turėti tikslą – išmokti gimtosios kalbos taisykles ir pamilti pačią kalbą“, – pasakoja pedagogė. Anot V. Kazlauskienės, lietuviškiems žodžiams, rašmenims artimiau susidraugauti su kompiuteriu, o mokiniams perprasti tą draugystę padeda ir speciali programinė įranga, įvairūs skaitmeniniai produktai. „Pavyzdžiui, kasmet konkurso nugalėtojams įteikiamas programinės įrangos paketas „Tildės Biuras“ – tikrai naudingas, juo nesudėtinga naudotis. Manau, būtų prasminga jį turėti visiems mokiniams, įdiegti į mokyklų kompiuterius. Galbūt tuo galėsime pasidžiaugti netolimoje ateityje“, – tvirtina mokytoja. 

„Lietuvių kalbos skaitmeninių produktų mokykloms kol kas dar nėra daug“, – įsitikinusi konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Anot jos, lietuviams internete gal ir pakanka laisvai prieinamų žodynų, tačiau prieinamų skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių galėtų atsirasti daugiau. „Neabejojame, kad tiek augantis mūsų kuriamos programinės įrangos naudotojų skaičius, tiek jau tradicinis konkursas „Švari kalba – švari galva“ paneigė mitą, kad lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis. Šios priemonės padeda šiuolaikiniams žmonėms nepamiršti ant raidžių prikabinti reikiamų nosinių, uždėti brūkšnelių, varnelių, kitaip tariant, lietuviškų rašmenų nekeisti angliškomis raidėmis, o bendraujant tarpusavyje vartoti kuo mažiau svetimybių“, – teigia R. Špukienė.

Kalbėdama apie konkursą „Švari kalba – švari galva“, V. Kazlauskienė priduria, kad praėjusiais metais jos išleisti abiturientai, „auginti“ nuo 5 klasės, jame dalyvavo pirmieji. „Vėliau kasmet prisijungdavo vis kitos mano mokomos klasės. Mokiniai konkursui ruošdavosi noriai ir atsakingai – mėgdavo treniruotis ir namie, ir klasėje per lietuvių kalbos pamokas, netrūkdavo savo žinias gilinančių ir per pertraukas. Apie konkursą ir jame dalyvaujančius savo mokinius kalbu būtuoju dažniniu laiku, nes šiemet pirmi metai, kai savo žinių jame netikrinsime. Labai gaila, kad konkursas skirtas tik šeštokams – dešimtokams, nes abi mano ugdytinių klasės šiuo metu yra vienuoliktokai“, – teigia mokytoja.

Konkurso „Švari kalba – švari galva“ II etapas vyks gegužės 2 dieną Vilniuje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse. Į jį pateks po dvidešimt geriausiai I etape pasirodžiusių šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. Tą pačią dieną bus rengiamos ir apdovanojimo iškilmės Seimo rūmuose. Laureatus sveikins konkurso globėja Seimo pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »