Moksleiviai bando lietuviškai prakalbinti kompiuterius

Publikuota: 2013 m. balandžio 17 d. trečiadienis

Prasidėjo pirmasis šeštojo nacionalinio mokinių konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas. Lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius mokyklų kompiuterių klasėse ar prie bet kokio kito kompiuterio, kuriame yra interneto ryšys, pasitikrinti užsiregistravo kiek daugiau nei 12 tūkst. 6–10 klasių moksleivių. Atsakydami į testo klausimus mokiniai gali naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: internetu, žodynais, „Tildės Biuro“ gramatikos ir rašybos tikrintuvais.

Kaip teigia Kauno Jono Jablonskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Viltautė Kazlauskienė, kurios mokiniai kiekvienais metais patekdavo tarp konkurso nugalėtojų, tokio pobūdžio renginys jaunimui labai reikalingas, nes tai geras būdas raštingumui ugdyti jaunajai kartai priimtinomis priemonėmis – naudojant šiuolaikines technologijas. „Mokantis lietuvių kalbos net išmaniuosius telefonus galima tinkamai panaudoti, pavyzdžiui, greitai rasti reikalingą informaciją, pasitikslinti žodį ir panašiai. Svarbiausia turėti tikslą – išmokti gimtosios kalbos taisykles ir pamilti pačią kalbą“, – pasakoja pedagogė. Anot V. Kazlauskienės, lietuviškiems žodžiams, rašmenims artimiau susidraugauti su kompiuteriu, o mokiniams perprasti tą draugystę padeda ir speciali programinė įranga, įvairūs skaitmeniniai produktai. „Pavyzdžiui, kasmet konkurso nugalėtojams įteikiamas programinės įrangos paketas „Tildės Biuras“ – tikrai naudingas, juo nesudėtinga naudotis. Manau, būtų prasminga jį turėti visiems mokiniams, įdiegti į mokyklų kompiuterius. Galbūt tuo galėsime pasidžiaugti netolimoje ateityje“, – tvirtina mokytoja. 

„Lietuvių kalbos skaitmeninių produktų mokykloms kol kas dar nėra daug“, – įsitikinusi konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Anot jos, lietuviams internete gal ir pakanka laisvai prieinamų žodynų, tačiau prieinamų skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių galėtų atsirasti daugiau. „Neabejojame, kad tiek augantis mūsų kuriamos programinės įrangos naudotojų skaičius, tiek jau tradicinis konkursas „Švari kalba – švari galva“ paneigė mitą, kad lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis. Šios priemonės padeda šiuolaikiniams žmonėms nepamiršti ant raidžių prikabinti reikiamų nosinių, uždėti brūkšnelių, varnelių, kitaip tariant, lietuviškų rašmenų nekeisti angliškomis raidėmis, o bendraujant tarpusavyje vartoti kuo mažiau svetimybių“, – teigia R. Špukienė.

Kalbėdama apie konkursą „Švari kalba – švari galva“, V. Kazlauskienė priduria, kad praėjusiais metais jos išleisti abiturientai, „auginti“ nuo 5 klasės, jame dalyvavo pirmieji. „Vėliau kasmet prisijungdavo vis kitos mano mokomos klasės. Mokiniai konkursui ruošdavosi noriai ir atsakingai – mėgdavo treniruotis ir namie, ir klasėje per lietuvių kalbos pamokas, netrūkdavo savo žinias gilinančių ir per pertraukas. Apie konkursą ir jame dalyvaujančius savo mokinius kalbu būtuoju dažniniu laiku, nes šiemet pirmi metai, kai savo žinių jame netikrinsime. Labai gaila, kad konkursas skirtas tik šeštokams – dešimtokams, nes abi mano ugdytinių klasės šiuo metu yra vienuoliktokai“, – teigia mokytoja.

Konkurso „Švari kalba – švari galva“ II etapas vyks gegužės 2 dieną Vilniuje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse. Į jį pateks po dvidešimt geriausiai I etape pasirodžiusių šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. Tą pačią dieną bus rengiamos ir apdovanojimo iškilmės Seimo rūmuose. Laureatus sveikins konkurso globėja Seimo pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Panaudojant ES lėšas didinamas doktorantų skaičius

Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. skiriama 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. skaityti »

Mokslininkai: politika turi remtis mokslu pagrįstais sprendimais

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. skaityti »

LEU pradeda leisti jaunųjų mokslininkų darbus – „Mažąją mokslinę seriją“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų ir magistrų mokslines studijas – „Mažąją mokslinę seriją“. skaityti »

Ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvauja Pasaulio švietimo forume

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sausio 18–20 d. lankosi Londone. Ji dalyvaus Pasaulio švietimo forume ir Britų švietimo ir mokymo technologijų parodoje (BETT), taip pat susitiks su Didžiosios Britanijos lituanistinių mokyklų ir lietuvių bendruomenės atstovais. skaityti »

Lietuva išmaniųjų mokytojų skaičiumi lenkia kaimynes

26 Lietuvos mokytojai pateko tarp 4 tūkst. visame pasaulyje, kuriems „Microsoft“ suteikė mokytojų novatorių-ekspertų vardą. Šiuo skaičiumi Lietuvos pedagogai lenkia kolegas Baltijos šalyse ir tokias valstybes, kaip Šveicarija ar Japonija. skaityti »

Studentų metų lyderiu išrinktas VGTU atstovas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) skelbė labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Universitetų klasterio planuose – bendros studijų programos ir lietuviškas „Erasmus“

Pirmaisiais tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašyto memorandumo rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau 2016–2017 mokslo metais. skaityti »

Pristatytas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas atnaujintas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas. Palyginti su praėjusiu susitikimu, vykusiu lapkritį, smarkiai pasistūmėta į priekį. skaityti »

Pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp LEU ir Vilniaus akademinės sielovados centro

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), atstovaujamas rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, ir Vilniaus akademinės sielovados centras, atstovaujamas vadovo kun. Povilo Narijausko, pratęsė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

KTU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, inicijavusi dalinimąsi automobiliu

Keturias savaites trukusi akcija „KTU veža namo“ – pirmasis oficialus visame pasaulyje populiaraus keliavimo būdo dalinantis automobiliu (angl. Carpooling) atvejis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje skaityti »