Moksleiviai bando lietuviškai prakalbinti kompiuterius

Publikuota: 2013 m. balandžio 17 d. trečiadienis

Prasidėjo pirmasis šeštojo nacionalinio mokinių konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas. Lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius mokyklų kompiuterių klasėse ar prie bet kokio kito kompiuterio, kuriame yra interneto ryšys, pasitikrinti užsiregistravo kiek daugiau nei 12 tūkst. 6–10 klasių moksleivių. Atsakydami į testo klausimus mokiniai gali naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: internetu, žodynais, „Tildės Biuro“ gramatikos ir rašybos tikrintuvais.

Kaip teigia Kauno Jono Jablonskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Viltautė Kazlauskienė, kurios mokiniai kiekvienais metais patekdavo tarp konkurso nugalėtojų, tokio pobūdžio renginys jaunimui labai reikalingas, nes tai geras būdas raštingumui ugdyti jaunajai kartai priimtinomis priemonėmis – naudojant šiuolaikines technologijas. „Mokantis lietuvių kalbos net išmaniuosius telefonus galima tinkamai panaudoti, pavyzdžiui, greitai rasti reikalingą informaciją, pasitikslinti žodį ir panašiai. Svarbiausia turėti tikslą – išmokti gimtosios kalbos taisykles ir pamilti pačią kalbą“, – pasakoja pedagogė. Anot V. Kazlauskienės, lietuviškiems žodžiams, rašmenims artimiau susidraugauti su kompiuteriu, o mokiniams perprasti tą draugystę padeda ir speciali programinė įranga, įvairūs skaitmeniniai produktai. „Pavyzdžiui, kasmet konkurso nugalėtojams įteikiamas programinės įrangos paketas „Tildės Biuras“ – tikrai naudingas, juo nesudėtinga naudotis. Manau, būtų prasminga jį turėti visiems mokiniams, įdiegti į mokyklų kompiuterius. Galbūt tuo galėsime pasidžiaugti netolimoje ateityje“, – tvirtina mokytoja. 

„Lietuvių kalbos skaitmeninių produktų mokykloms kol kas dar nėra daug“, – įsitikinusi konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Anot jos, lietuviams internete gal ir pakanka laisvai prieinamų žodynų, tačiau prieinamų skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių galėtų atsirasti daugiau. „Neabejojame, kad tiek augantis mūsų kuriamos programinės įrangos naudotojų skaičius, tiek jau tradicinis konkursas „Švari kalba – švari galva“ paneigė mitą, kad lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis. Šios priemonės padeda šiuolaikiniams žmonėms nepamiršti ant raidžių prikabinti reikiamų nosinių, uždėti brūkšnelių, varnelių, kitaip tariant, lietuviškų rašmenų nekeisti angliškomis raidėmis, o bendraujant tarpusavyje vartoti kuo mažiau svetimybių“, – teigia R. Špukienė.

Kalbėdama apie konkursą „Švari kalba – švari galva“, V. Kazlauskienė priduria, kad praėjusiais metais jos išleisti abiturientai, „auginti“ nuo 5 klasės, jame dalyvavo pirmieji. „Vėliau kasmet prisijungdavo vis kitos mano mokomos klasės. Mokiniai konkursui ruošdavosi noriai ir atsakingai – mėgdavo treniruotis ir namie, ir klasėje per lietuvių kalbos pamokas, netrūkdavo savo žinias gilinančių ir per pertraukas. Apie konkursą ir jame dalyvaujančius savo mokinius kalbu būtuoju dažniniu laiku, nes šiemet pirmi metai, kai savo žinių jame netikrinsime. Labai gaila, kad konkursas skirtas tik šeštokams – dešimtokams, nes abi mano ugdytinių klasės šiuo metu yra vienuoliktokai“, – teigia mokytoja.

Konkurso „Švari kalba – švari galva“ II etapas vyks gegužės 2 dieną Vilniuje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse. Į jį pateks po dvidešimt geriausiai I etape pasirodžiusių šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. Tą pačią dieną bus rengiamos ir apdovanojimo iškilmės Seimo rūmuose. Laureatus sveikins konkurso globėja Seimo pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU rektorius susitiko su universiteto studentais iš Kinijos

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis susitiko su studentais iš Kinijos, kurie studijuoja mūsų universitete. skaityti »

Lietuvos verslo konfederacija stiprina partnerystę su mokslu

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) stiprina partnerystę su mokslo bendruomene – LVK prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

LEU prisijungė prie europinio „U-Multirank“ reitingo

Praėjusią savaitę buvo pateikti galutiniai duomenys apie Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) Europos Sąjungos universitetus vertinančio „U-Multirank“ reitingo ekspertams. skaityti »

KTU ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas tampa partneriais

Siekdama aukštesnės studijų ir mokslinių tyrimų kokybės akademinė bendruomenė pati inicijuoja tai, kas neišvengiama – telkia geriausių šalies aukštųjų mokyklų potencialą skaityti »

Magnetinės deimanto savybės – naujas Lietuvos mokslininkų tyrimų objektas

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) gautas finansavimas reikšmingam mokslo projektui. Pagal pirmą kartą Lietuvoje finansuotą „M-era.Net“ programą bus tiriamas deimanto defektų panaudojimas nano-metrologijoje. skaityti »

MITA skelbia konkursą dėl stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia naują konkursą dėl tarptautinių vasaros ir rudens stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre 2016 metais, kurių metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. skaityti »

Į aukštąsias mokyklas stojantiesiems asmenims reikės išlaikyti bent vieną valstybinį egzaminą

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3709(2), kuriomis nutarta nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. skaityti »

Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. skaityti »

Informatinis ugdymas ateina į pradines klases

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. skaityti »

Naujas SMK projektas padės Afrikos jaunimui pasirinkti karjeros kelią

Europos Komisija patvirtino naują Socialinių mokslų kolegijos (SMK) projektą, kuriuo numatoma kurti Karjeros centrus Kenijoje, Ugandoje ir Ganoje. skaityti »