Dauguma dvyliktokų ir vienuoliktokų planuoja studijuoti Lietuvoje ir aukštais balais vertina pedagogų darbą. Tai liudija Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas 11–12 klasių mokinių nuomonės tyrimas apie bendrąjį lavinimą ir studijas, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė RAIT.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, moksleivių įžvalgos parodo, kaip būsimieji studentai vertina aukštojo mokslo pertvarkos suteiktas galimybes – studijų krepšelį ir rotaciją. Tai itin aktualu dabar, kai Seime svarstomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Moksleivių požiūris į mokymosi sąlygas svarbus rengiant naują mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

Kaip rodo tyrimas, stoti į aukštąsias mokyklas ketina apie 80 proc. apklaustųjų vyresniųjų klasių moksleivių. „Apklausa dar kartą nuvainikuoja mitą, kad jaunimas masiškai bėga į užsienį“, – pažymi švietimo ir mokslo ministras. Studijuoti svetur planuoja 16 proc. moksleivių, toks pasirinkimas daugiausia motyvuojamas ne studijų kokybe ar kaina, o geresnėmis perspektyvomis ir galimybėmis susirasti darbą. Kaip pagrindinį kriterijų renkantis studijas Lietuvoje moksleiviai įvardina norimą studijuoti dalyką, po to seka įsidarbinimo galimybė ir studijų kaina.

Net 89 proc. potencialių studentų mano, kad valstybė turėtų remti stojančiojo į aukštąją mokyklą pasirinkimą – skirti krepšelį tiek studijoms valstybiniame, tiek ir privačiame universitete ar kolegijoje. Daugiausia – apie trečdalis – pasisako už rotaciją po vienerių studijų metų, tik 16 proc. – už tai, kad ji vyktų kas semestrą. Paklausti, koks studijų rezultatų vidurkis turėtų lemti valstybės finansavimo perskirstymą, penktadalis moksleivių mano, kad studijų krepšelis turi būtų išsaugotas iki studijų pabaigos nepriklausomai nuo vidurkio.

Beveik du trečdaliai (57 proc.) vienuoliktokų ir dvyliktokų mokytojus laiko pasiaukojusiais savo profesijai, tačiau 61 proc. apklaustųjų tik kelis mokytojus gali pavadinti kūrybiškais.

„Džiaugiamės, kad moksleiviai pedagogams rašo aukštą balą – 7,7, bet kartu skiria ir „namų darbus“, kuriuos būtina atlikti, – sako švietimo ir mokslo ministras. – Kūrybiškumą laikome vienu iš mokyklos darbo prioritetų.“

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad mokytojams pakanka kvalifikacijos paruošti juos egzaminams, priešingai mano tik 16 proc. apklaustųjų. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad tėvai samdo korepetitorius dažniausiai ne dėl mokytojų kompetencijos trūkumo, o stengdamiesi vaikams suteikti daugiau galimybių. Kaip pabrėžė G. Steponavičius, apklausa taip pat leidžia daryti prielaidą, kad papildomas mokymas nėra taip plačiai paplitęs kaip kartais teigiama – su korepetitoriais dirba tik trečdalis apklaustųjų.

„Apklausa siunčia žinią, kad mokytojai turėtų atsakingiau ir produktyviau išnaudoti pamokos laiką ir nuolatos rūpintis profesiniu tobulėjimu“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Privačių mokyklų moksleiviai savo pedagogus vertina aukštesniu balu nei valstybinių mokyklų – jiems rašo 8,5 balus.