Moksleivių apklausa – dauguma jaunimo ateitį sieja Lietuva ir savo mokytojų darbą vertina 7,7 balo

Publikuota: 2012 m. kovo 29 d. ketvirtadienis

Dauguma dvyliktokų ir vienuoliktokų planuoja studijuoti Lietuvoje ir aukštais balais vertina pedagogų darbą. Tai liudija Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas 11–12 klasių mokinių nuomonės tyrimas apie bendrąjį lavinimą ir studijas, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė RAIT.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, moksleivių įžvalgos parodo, kaip būsimieji studentai vertina aukštojo mokslo pertvarkos suteiktas galimybes – studijų krepšelį ir rotaciją. Tai itin aktualu dabar, kai Seime svarstomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Moksleivių požiūris į mokymosi sąlygas svarbus rengiant naują mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

Kaip rodo tyrimas, stoti į aukštąsias mokyklas ketina apie 80 proc. apklaustųjų vyresniųjų klasių moksleivių. „Apklausa dar kartą nuvainikuoja mitą, kad jaunimas masiškai bėga į užsienį“, – pažymi švietimo ir mokslo ministras. Studijuoti svetur planuoja 16 proc. moksleivių, toks pasirinkimas daugiausia motyvuojamas ne studijų kokybe ar kaina, o geresnėmis perspektyvomis ir galimybėmis susirasti darbą. Kaip pagrindinį kriterijų renkantis studijas Lietuvoje moksleiviai įvardina norimą studijuoti dalyką, po to seka įsidarbinimo galimybė ir studijų kaina.

Net 89 proc. potencialių studentų mano, kad valstybė turėtų remti stojančiojo į aukštąją mokyklą pasirinkimą – skirti krepšelį tiek studijoms valstybiniame, tiek ir privačiame universitete ar kolegijoje. Daugiausia – apie trečdalis – pasisako už rotaciją po vienerių studijų metų, tik 16 proc. – už tai, kad ji vyktų kas semestrą. Paklausti, koks studijų rezultatų vidurkis turėtų lemti valstybės finansavimo perskirstymą, penktadalis moksleivių mano, kad studijų krepšelis turi būtų išsaugotas iki studijų pabaigos nepriklausomai nuo vidurkio.

Beveik du trečdaliai (57 proc.) vienuoliktokų ir dvyliktokų mokytojus laiko pasiaukojusiais savo profesijai, tačiau 61 proc. apklaustųjų tik kelis mokytojus gali pavadinti kūrybiškais.

„Džiaugiamės, kad moksleiviai pedagogams rašo aukštą balą – 7,7, bet kartu skiria ir „namų darbus“, kuriuos būtina atlikti, – sako švietimo ir mokslo ministras. – Kūrybiškumą laikome vienu iš mokyklos darbo prioritetų.“

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad mokytojams pakanka kvalifikacijos paruošti juos egzaminams, priešingai mano tik 16 proc. apklaustųjų. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad tėvai samdo korepetitorius dažniausiai ne dėl mokytojų kompetencijos trūkumo, o stengdamiesi vaikams suteikti daugiau galimybių. Kaip pabrėžė G. Steponavičius, apklausa taip pat leidžia daryti prielaidą, kad papildomas mokymas nėra taip plačiai paplitęs kaip kartais teigiama – su korepetitoriais dirba tik trečdalis apklaustųjų.

„Apklausa siunčia žinią, kad mokytojai turėtų atsakingiau ir produktyviau išnaudoti pamokos laiką ir nuolatos rūpintis profesiniu tobulėjimu“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Privačių mokyklų moksleiviai savo pedagogus vertina aukštesniu balu nei valstybinių mokyklų – jiems rašo 8,5 balus.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »