Moksleivių apklausa – dauguma jaunimo ateitį sieja Lietuva ir savo mokytojų darbą vertina 7,7 balo

Publikuota: 2012 m. kovo 29 d. ketvirtadienis

Dauguma dvyliktokų ir vienuoliktokų planuoja studijuoti Lietuvoje ir aukštais balais vertina pedagogų darbą. Tai liudija Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas 11–12 klasių mokinių nuomonės tyrimas apie bendrąjį lavinimą ir studijas, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė RAIT.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, moksleivių įžvalgos parodo, kaip būsimieji studentai vertina aukštojo mokslo pertvarkos suteiktas galimybes – studijų krepšelį ir rotaciją. Tai itin aktualu dabar, kai Seime svarstomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Moksleivių požiūris į mokymosi sąlygas svarbus rengiant naują mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

Kaip rodo tyrimas, stoti į aukštąsias mokyklas ketina apie 80 proc. apklaustųjų vyresniųjų klasių moksleivių. „Apklausa dar kartą nuvainikuoja mitą, kad jaunimas masiškai bėga į užsienį“, – pažymi švietimo ir mokslo ministras. Studijuoti svetur planuoja 16 proc. moksleivių, toks pasirinkimas daugiausia motyvuojamas ne studijų kokybe ar kaina, o geresnėmis perspektyvomis ir galimybėmis susirasti darbą. Kaip pagrindinį kriterijų renkantis studijas Lietuvoje moksleiviai įvardina norimą studijuoti dalyką, po to seka įsidarbinimo galimybė ir studijų kaina.

Net 89 proc. potencialių studentų mano, kad valstybė turėtų remti stojančiojo į aukštąją mokyklą pasirinkimą – skirti krepšelį tiek studijoms valstybiniame, tiek ir privačiame universitete ar kolegijoje. Daugiausia – apie trečdalis – pasisako už rotaciją po vienerių studijų metų, tik 16 proc. – už tai, kad ji vyktų kas semestrą. Paklausti, koks studijų rezultatų vidurkis turėtų lemti valstybės finansavimo perskirstymą, penktadalis moksleivių mano, kad studijų krepšelis turi būtų išsaugotas iki studijų pabaigos nepriklausomai nuo vidurkio.

Beveik du trečdaliai (57 proc.) vienuoliktokų ir dvyliktokų mokytojus laiko pasiaukojusiais savo profesijai, tačiau 61 proc. apklaustųjų tik kelis mokytojus gali pavadinti kūrybiškais.

„Džiaugiamės, kad moksleiviai pedagogams rašo aukštą balą – 7,7, bet kartu skiria ir „namų darbus“, kuriuos būtina atlikti, – sako švietimo ir mokslo ministras. – Kūrybiškumą laikome vienu iš mokyklos darbo prioritetų.“

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad mokytojams pakanka kvalifikacijos paruošti juos egzaminams, priešingai mano tik 16 proc. apklaustųjų. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad tėvai samdo korepetitorius dažniausiai ne dėl mokytojų kompetencijos trūkumo, o stengdamiesi vaikams suteikti daugiau galimybių. Kaip pabrėžė G. Steponavičius, apklausa taip pat leidžia daryti prielaidą, kad papildomas mokymas nėra taip plačiai paplitęs kaip kartais teigiama – su korepetitoriais dirba tik trečdalis apklaustųjų.

„Apklausa siunčia žinią, kad mokytojai turėtų atsakingiau ir produktyviau išnaudoti pamokos laiką ir nuolatos rūpintis profesiniu tobulėjimu“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Privačių mokyklų moksleiviai savo pedagogus vertina aukštesniu balu nei valstybinių mokyklų – jiems rašo 8,5 balus.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »