Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę.
Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla.
Kaip gi šachmatai veikia vaikų psichologiją? Ar jie padeda vystytis, o gal turi ir neigiamų pasekmių? Nuo 2011 metų šachmatus kaip privalomą dalyką dėstomoje Armėnijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai vystosi sparčiau, o beveik 90 procentų iš daugiau nei 2 tūkstančių apklausoje dalyvavusių tėvų tvirtino, kad šachmatai teigiamai veikia jų vaikus. Šis tyrimas buvo pristatytas Lietuvoje vykusioje konferencijoje „Šachmatai mokyklose“.
Per dvejus metus buvo ištirti daugiau nei 1000 Armėnijos sostinės Jerevano antros, trečios ir ketvirtos klasės mokinių. Tyrimo metu buvo vykdomi pokalbiai, apklausos, vaikai buvo stebimi, o taip pat atliko kūrybingumo testus.
Paaiškėjo, kad trečiokai, kurie mokėsi šachmatų pagal vystymosi lygį prilygo ketvirtokams, kurie šio žaidimo nesimokė. Tai, anot mokslininkų, įrodo, jog šachmatai vysto loginį mąstymą, taip pat – kūrybinį mąstymą (lankstumą bei originalumą). Mokslininkai neabejoja, kad šachmatų programa prisidėjo ir prie vaikų pastabumo skatinimo – žaidžiančių šachmatais vaikų rodikliai buvo ženkliai geresni už tuos, kurie jo nežaidžia.
„Pagal daugelį tirtų parametrų trečios klasės mokiniai prilygo metais vyresniems moksleiviams. Darome išvadą, prie to prisidėjo šachmatų programa“, – kalbėjo psichologijos profesorius.
Šachmatų mokyklose projektai visame pasaulyje nėra skirti išauginti aukšto lygio sportininkų – šis žaidimas naudojamas kaip mokomoji priemonė.
Šiuo metu Lietuvos mokyklose veikia keletas specializuotų šachmatų klasių, tačiau įrodžius šio žaidimo naudą, planuojama, kad tokių klasių skaičius sparčiai didės.