Mokslininkai įrodė – šachmatai teigiamai veikia vaikų vystymąsi

Publikuota: 2014 m. birželio 30 d. pirmadienis

Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla.

Kaip gi šachmatai veikia vaikų psichologiją? Ar jie padeda vystytis, o gal turi ir neigiamų pasekmių? Nuo 2011 metų šachmatus kaip privalomą dalyką dėstomoje Armėnijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai vystosi sparčiau, o beveik 90 procentų iš daugiau nei 2 tūkstančių apklausoje dalyvavusių tėvų tvirtino, kad šachmatai teigiamai veikia jų vaikus. Šis tyrimas buvo pristatytas Lietuvoje vykusioje konferencijoje „Šachmatai mokyklose“.

Per dvejus metus buvo ištirti daugiau nei 1000 Armėnijos sostinės Jerevano antros, trečios ir ketvirtos klasės mokinių. Tyrimo metu buvo vykdomi pokalbiai, apklausos, vaikai buvo stebimi, o taip pat atliko kūrybingumo testus.  

Paaiškėjo, kad trečiokai, kurie mokėsi šachmatų pagal vystymosi lygį prilygo ketvirtokams, kurie šio žaidimo nesimokė. Tai, anot mokslininkų, įrodo, jog šachmatai vysto loginį mąstymą, taip pat – kūrybinį mąstymą (lankstumą bei originalumą). Mokslininkai neabejoja, kad šachmatų programa prisidėjo ir prie vaikų pastabumo skatinimo – žaidžiančių šachmatais vaikų rodikliai buvo ženkliai geresni už tuos, kurie jo nežaidžia.

„Pagal daugelį tirtų parametrų trečios klasės mokiniai prilygo metais vyresniems moksleiviams. Darome išvadą, prie to prisidėjo šachmatų programa“, – kalbėjo psichologijos profesorius.

Šachmatų mokyklose projektai visame pasaulyje nėra skirti išauginti aukšto lygio sportininkų – šis žaidimas naudojamas kaip mokomoji priemonė.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose veikia keletas specializuotų šachmatų klasių, tačiau įrodžius šio žaidimo naudą, planuojama, kad tokių klasių skaičius sparčiai didės.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »