Mokslininkai prakalbo apie kur kas veiksmingesnes ličio jonų baterijas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 21 d. pirmadienis

Pabandykite įsivaizduoti mobilųjį telefoną, kurį intensyviai naudojus daugiau nei savaitę būtų galima vėl įkrauti per... 15 minučių. Tokia įrenginio baterija jau nebėra neįgyvendinama svajonė. Bent jau taip teigia Šiaurės vakarų universiteto (JAV) tyrėjai.

Inžinierių komanda sukūrė ličio jonų baterijoms, kurios tiekia energiją jūsų mobiliajam telefonui ar MP3 grotuvui, skirtą elektrodą, leidžiantį prailginti baterijos darbo laiką net 10 kartų. Baterijos su naujuoju elektrodu įkraunamos irgi 10 kartų sparčiau.

Tyrėjai panaudojo du cheminės inžinerijos metodus, kad galėtų vienu ypu pagerinti du pagrindinius baterijų apribojimą nusakančius parametrus – energijos talpą ir įkrovimo spartą. Be to, kad galėsime džiaugtis ilgiau veikiančiais mobiliaisiais įrenginiais, mokslininkai žada postūmį kuriant veiksmingesnes ir mažesnes baterijas, skirtas elektromobiliams.

Pasak tyrėjų, naujoji technologija pramonę galėtų pasiekti per maždaug tris penkerius metus.

„Mes aptikome būdą, leidžiantį naujos ličio jonų baterijos veikimo trukmę prailginti 10 kartų, – pasakoja pagrindinis straipsnio autorius Haroldas Kungas (Harold Kung). – Netgi po 150 įkrovimų, kas atitinka maždaug vienerių metų naudojimosi laikotarpį, naujosios konstrukcijos baterija yra vis dar 5 kartus veiksmingesnė už dabar parduodamas ličio jonų baterijas.“

H. Kungas yra Šiaurės vakarų universiteto Makormiko inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos cheminės ir biologinės inžinerijos profesorius.

Ličio jonų baterijos yra įkraunamos cheminės reakcijos metu verčiant ličio jonus judėti iš vieno baterijos galo į kitą. Kuomet baterija yra naudojama, ličio jonai elektrolitu juda iš anodo į katodą. Kai vyksta įkrovimo procesas, judėjimas pakeičia savo kryptį į priešingą.

Naudojant dabartines technologijas ličio jonų baterijų veikimą apriboja du veiksniai. Pirmiausia išskiriama energijos talpa, nusakanti, kiek laiko baterija gali veikti. Ją apriboja krūvininkų tankis, kurį galima įsivaizduoti kaip dydį, parodantį, kiek ličio jonų galima sutalpinti anode arba katode. Kitas parametras yra baterijos įkrovimo sparta. Ją apriboja greitis, kuriuo ličio jonai elektrolitu gali keliauti anodo link.

Dabartinėse įkraunamose baterijose anodas yra sudarytas iš keliolikos anglies pagrindo sluoksnių. Tokios technologijos trūkumas yra tai, kad šeši anglies atomai sugeba išlaikyti vos vieną ličio joną. Tam, kad padidintų energijos talpą, mokslininkai anglį bandė pakeisti siliciu, mat šis puslaidininkis gali išlaikyti kur kas daugiau ličio jonų – net keturis, tenkančius kiekvienam silicio atomui. Vis dėlto įkrovimo metu silicis labai smarkiai išsiplečia ir vėliau susitraukia. Tai sukelia fragmentaciją ir itin spartų krūvininkų talpos sumažėjimą.

Baterijos įkrovimo spartą gerokai apriboja anglies lakštų forma: šie yra labai ploni (vos vieno anglies atomo storio), bet palyginti išsitęsę. Įkrovimo proceso metu prieš patekdamas tarp anglies lakštų ličio jonas privalo nukeliauti visą atstumą iki jų pakraščio. Kadangi ličio jonui prireikia nemažai laiko, kol šis pasiekia lakšto vidurį, aplink medžiagos pakraščius susidaro tam tikri jonų kamščiai.

H. Kungo vadovaujama komanda suderino dvi technologijas, kad galėtų susidoroti su šiomis problemomis. Pirma, tam, kad stabilizuotų silicį (nes ši medžiaga užtikrina didžiausią krūvininkų talpyklą), mokslininkai silicio klasterius įterpė į tarplakštines anglies sritis. Tai padeda sukaupti didesnį ličio jonų kiekį elektrode, tuo pačiu išnaudojamas anglies lakštų lankstumas, kuris leidžia prisitaikyti prie silicio tūrio pokyčių.

„Dabar mes praktiškai turime geriausią galimą derinį, – tęsia mokslininkas. – Silicis užtikrina žymiai didesnį energijos tankį, o apribojimas anglies lakštais sumažina talpos sumažėjimą, kurį sukelia silicio susitraukimas ir išsiplėtimas. Netgi jeigu silicio klasteriai subyrėtų, ši medžiaga niekur nedingtų.“

H. Kungo vadovaujama komanda taip pat panaudojo oksidacijos procesą, kad anglies lakštuose sukurtų mažytes (nuo 10 iki 20 nanometrų skersmens) skylutes. Taip siekiama, kad ličio jonai turėtų kur kas trumpesnį priėjimą prie anodo, kuriame sąveikauja su siliciu. Tai leido baterijos įkrovimo laiką sumažinti netgi 10 kartų.

Viso šio tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo tiktai anodą. Toliau tyrėjai ketina imti katodo, mat tikisi, jog tai irgi leis padidinti baterijų veiksmingumą. Jie mąsto ir apie elektrolito sistemos tobulinimą, kuris pasiekus tam tikrą aukštos temperatūros vertę leistų baterijai išsijungti automatiškai. Toks saugumo mechanizmas labai svarbus konstruojant elektromobilius.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šalies mokyklų bendruomenės kviečiamos dalyvauti konkurse

Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei šiuos mokslo metus paskelbus Mokyklos bendruomenės metais, inicijuojamas švietimo įstaigoms skirtas konkursas. skaityti »

Lietuvos jaunimą reikia ugdyti kaip sau veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių vadovus

Lapkričio 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonominio augimo iššūkiai“. skaityti »

Naujas LEU mokslo partneris – Baltijos-Amerikos biotaksonomijos institutas

Nuo šiol Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) bendradarbiaus su Baltijos–Amerikos biotaksonomijos institutu. Šio instituto misija – ryšių tarp Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat tarp kitų Amerikos šalių stiprinimas per mokslinius tyrimus ir edukacines programas. skaityti »

KTU įsikurs išskirtinė dizaino biblioteka

Kitais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje duris atvers bibliotekos „DesignLibrary“ padalinys. Tai bus pirmasis šios bibliotekos, turinčios padalinius Šanchajuje ir Stambule, filialas Šiaurės Europoje. skaityti »

Vilnius – geriausia vieta Nacionaliniam mokslo centrui kurti

Vilniaus meras Remigijus Šimašius Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatė Mokslo centro Vilniuje steigimo idėją ir projektą. skaityti »

Vilniaus universiteto atlikėjai surengs koncertus Baltarusijoje

Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ bei VU kamerinis orkestras išvyko gastrolių į Baltarusiją. skaityti »

KTU gimnazistai atstovaus Lietuvai gamtos mokslų olimpiadoje Pietų Korėjoje

Šiais metais jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, kuri gruodžio pirmąją savaitę vyks Pietų Korėjoje, Lietuvai atstovaus trys Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) auklėtiniai– Mindaugas Dženkaitis, Justinas Terentjevas ir Ignas Šakuro. skaityti »

Už studijas sumokėtus pinigus atgaus beveik 10 proc. geriausiųjų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Šį rudenį kompensacijas gaus 9,8 proc. studentų. Lyginant su ankstesniais metais jų dalis gerokai išaugo ir beveik pasiekia nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti skatinamąsias stipendijas

Nuo 2016 m. rugsėjo daugiau lėšų ketinama skirti skatinamosioms stipendijoms. Tokį pasiūlymą Švietimo ir mokslo ministerija pateikė derinti Finansų ministerijai, Lietuvos universitetų rektorių ir kolegijų direktorių konferencijoms bei Lietuvos studentų sąjungai. skaityti »

Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje – technologijų proveržis

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo atidarant Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos Modernaus variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei Transporto sektorinio praktinio mokymo centrus. skaityti »