Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Publikuota: 2016 m. birželio 27 d. pirmadienis

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19  procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. Tokius duomenis mokslo metų pabaigoje pateikė populiariausią šalyje elektroninį dienyną administruojanti „Tamo grupė“.

Dienyną, į kurį rašomi pažymiai 220176 šalies moksleiviams (tai trečdaliu daugiau žmonių nei visame Klaipėdos mieste) ir naudojasi 75 proc. Lietuvos mokyklų, prižiūrinčios grupės duomenimis, per 2015-2016 m. mokslo metus Lietuvos moksleiviams iš viso parašyta daugiau nei 24,5 mln. pažymių, iš kurių – 8 proc. neigiamų įvertinimų, o 27 proc. – pačių aukščiausių.

„Pasibaigus mokslo metams suskaičiavome visus 774 mokyklose per metus parašytus pažymius. Į akis krenta tai, kad parašyta gerokai daugiau puikių įvertinimų nei neigiamų pažymių. Atitinkamai neigiamų pažymių per metus parašyta 1 953 593, o dešimtukų – 6 692 950“, sako „Tamo grupės“ rinkodaros vadovė Inga Romanovskienė.

Elektroniniame dienyne mokytojai ne tik rašo pažymius, bet ir žymi mokinių lankomumą, namų darbų užduotis: „Kalbant apie lankomumą, matome, kad praleistų pamokų per metus susikaupė daugiau nei 18 mln. Tai – vidutiniškai 72 pamokos, tenkančios vienam mokiniui arba daugiau nei dvi savaitės neišklausyto mokyklos kurso. Skirtų namų darbų užduočių skaičius – 4 714 088“, skaičiais dalijosi rinkodaros vadovė.

Anot I. Romanovskienės, vienas didžiausių elektroninio dienyno privalumų – galimybė susipažinti su vaikų ugdymo procesu, matyti mokinio pažangą.

„Kadangi vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į vaikų ugdymo procesą, tai galime sakyti, kad praeityje liko laikai, kai vaikas galėjo pasakyti, kad pamiršo, kas užduota namų darbams, ar nuo tėvų nuslėpti be pateisinamos priežasties praleistas pamokas. Elektroninis dienynas didina tėvų įsitraukimą, taip pat skaidrumą, nes sudaro galimybę stebėti namų darbų užduočių kokybę, kontroliuoti jų skaičių ir  įvertinti moksleivio daromą pažangą ar besiformuojančias ugdymo spragas. Papildomos dienyno funkcijos – naudojimasis bibliotekos ar valgyklos paslaugomis – leidžia jausti vaiko gyvenimo pulsą mokykloje“, svarbias elektroninio dienyno funkcijas vardijo „Tamo grupės“ atstovė.

Mokytojai taip pat įvertino elektroninio dienyno privalumus: net 8 iš 10 Lietuvos mokytojų naudojasi dienynu, kuriame daugelis funkcijų – automatizuotos.

LSMU gimnazijos matematikos mokytoja Ingrida Masaitienė teigia, kad „ypatingai džiugina ir taupo laiką elektroninio dienyno pateikiamos ataskaitos: lankomumo, pažangumo, kokybės, mokinių pažangos ir t.t. Mokinių įvertinimus galima žymėti įvairiomis spalvomis, pagal atsiskaitomųjų darbų pobūdį, o tai – papildoma informacija mokinių tėvams. Jau nekalbant apie tai, kad nebereikia klasių auklėtojams du kartus per mėnesį į namus neštis pažymių knygelių ir į jas surašinėti mokinių gautus pažymius, bei „n“ raides.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »