Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Publikuota: 2016 m. birželio 27 d. pirmadienis

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19  procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. Tokius duomenis mokslo metų pabaigoje pateikė populiariausią šalyje elektroninį dienyną administruojanti „Tamo grupė“.

Dienyną, į kurį rašomi pažymiai 220176 šalies moksleiviams (tai trečdaliu daugiau žmonių nei visame Klaipėdos mieste) ir naudojasi 75 proc. Lietuvos mokyklų, prižiūrinčios grupės duomenimis, per 2015-2016 m. mokslo metus Lietuvos moksleiviams iš viso parašyta daugiau nei 24,5 mln. pažymių, iš kurių – 8 proc. neigiamų įvertinimų, o 27 proc. – pačių aukščiausių.

„Pasibaigus mokslo metams suskaičiavome visus 774 mokyklose per metus parašytus pažymius. Į akis krenta tai, kad parašyta gerokai daugiau puikių įvertinimų nei neigiamų pažymių. Atitinkamai neigiamų pažymių per metus parašyta 1 953 593, o dešimtukų – 6 692 950“, sako „Tamo grupės“ rinkodaros vadovė Inga Romanovskienė.

Elektroniniame dienyne mokytojai ne tik rašo pažymius, bet ir žymi mokinių lankomumą, namų darbų užduotis: „Kalbant apie lankomumą, matome, kad praleistų pamokų per metus susikaupė daugiau nei 18 mln. Tai – vidutiniškai 72 pamokos, tenkančios vienam mokiniui arba daugiau nei dvi savaitės neišklausyto mokyklos kurso. Skirtų namų darbų užduočių skaičius – 4 714 088“, skaičiais dalijosi rinkodaros vadovė.

Anot I. Romanovskienės, vienas didžiausių elektroninio dienyno privalumų – galimybė susipažinti su vaikų ugdymo procesu, matyti mokinio pažangą.

„Kadangi vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į vaikų ugdymo procesą, tai galime sakyti, kad praeityje liko laikai, kai vaikas galėjo pasakyti, kad pamiršo, kas užduota namų darbams, ar nuo tėvų nuslėpti be pateisinamos priežasties praleistas pamokas. Elektroninis dienynas didina tėvų įsitraukimą, taip pat skaidrumą, nes sudaro galimybę stebėti namų darbų užduočių kokybę, kontroliuoti jų skaičių ir  įvertinti moksleivio daromą pažangą ar besiformuojančias ugdymo spragas. Papildomos dienyno funkcijos – naudojimasis bibliotekos ar valgyklos paslaugomis – leidžia jausti vaiko gyvenimo pulsą mokykloje“, svarbias elektroninio dienyno funkcijas vardijo „Tamo grupės“ atstovė.

Mokytojai taip pat įvertino elektroninio dienyno privalumus: net 8 iš 10 Lietuvos mokytojų naudojasi dienynu, kuriame daugelis funkcijų – automatizuotos.

LSMU gimnazijos matematikos mokytoja Ingrida Masaitienė teigia, kad „ypatingai džiugina ir taupo laiką elektroninio dienyno pateikiamos ataskaitos: lankomumo, pažangumo, kokybės, mokinių pažangos ir t.t. Mokinių įvertinimus galima žymėti įvairiomis spalvomis, pagal atsiskaitomųjų darbų pobūdį, o tai – papildoma informacija mokinių tėvams. Jau nekalbant apie tai, kad nebereikia klasių auklėtojams du kartus per mėnesį į namus neštis pažymių knygelių ir į jas surašinėti mokinių gautus pažymius, bei „n“ raides.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »