Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Publikuota: 2016 m. birželio 27 d. pirmadienis

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19  procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. Tokius duomenis mokslo metų pabaigoje pateikė populiariausią šalyje elektroninį dienyną administruojanti „Tamo grupė“.

Dienyną, į kurį rašomi pažymiai 220176 šalies moksleiviams (tai trečdaliu daugiau žmonių nei visame Klaipėdos mieste) ir naudojasi 75 proc. Lietuvos mokyklų, prižiūrinčios grupės duomenimis, per 2015-2016 m. mokslo metus Lietuvos moksleiviams iš viso parašyta daugiau nei 24,5 mln. pažymių, iš kurių – 8 proc. neigiamų įvertinimų, o 27 proc. – pačių aukščiausių.

„Pasibaigus mokslo metams suskaičiavome visus 774 mokyklose per metus parašytus pažymius. Į akis krenta tai, kad parašyta gerokai daugiau puikių įvertinimų nei neigiamų pažymių. Atitinkamai neigiamų pažymių per metus parašyta 1 953 593, o dešimtukų – 6 692 950“, sako „Tamo grupės“ rinkodaros vadovė Inga Romanovskienė.

Elektroniniame dienyne mokytojai ne tik rašo pažymius, bet ir žymi mokinių lankomumą, namų darbų užduotis: „Kalbant apie lankomumą, matome, kad praleistų pamokų per metus susikaupė daugiau nei 18 mln. Tai – vidutiniškai 72 pamokos, tenkančios vienam mokiniui arba daugiau nei dvi savaitės neišklausyto mokyklos kurso. Skirtų namų darbų užduočių skaičius – 4 714 088“, skaičiais dalijosi rinkodaros vadovė.

Anot I. Romanovskienės, vienas didžiausių elektroninio dienyno privalumų – galimybė susipažinti su vaikų ugdymo procesu, matyti mokinio pažangą.

„Kadangi vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į vaikų ugdymo procesą, tai galime sakyti, kad praeityje liko laikai, kai vaikas galėjo pasakyti, kad pamiršo, kas užduota namų darbams, ar nuo tėvų nuslėpti be pateisinamos priežasties praleistas pamokas. Elektroninis dienynas didina tėvų įsitraukimą, taip pat skaidrumą, nes sudaro galimybę stebėti namų darbų užduočių kokybę, kontroliuoti jų skaičių ir  įvertinti moksleivio daromą pažangą ar besiformuojančias ugdymo spragas. Papildomos dienyno funkcijos – naudojimasis bibliotekos ar valgyklos paslaugomis – leidžia jausti vaiko gyvenimo pulsą mokykloje“, svarbias elektroninio dienyno funkcijas vardijo „Tamo grupės“ atstovė.

Mokytojai taip pat įvertino elektroninio dienyno privalumus: net 8 iš 10 Lietuvos mokytojų naudojasi dienynu, kuriame daugelis funkcijų – automatizuotos.

LSMU gimnazijos matematikos mokytoja Ingrida Masaitienė teigia, kad „ypatingai džiugina ir taupo laiką elektroninio dienyno pateikiamos ataskaitos: lankomumo, pažangumo, kokybės, mokinių pažangos ir t.t. Mokinių įvertinimus galima žymėti įvairiomis spalvomis, pagal atsiskaitomųjų darbų pobūdį, o tai – papildoma informacija mokinių tėvams. Jau nekalbant apie tai, kad nebereikia klasių auklėtojams du kartus per mėnesį į namus neštis pažymių knygelių ir į jas surašinėti mokinių gautus pažymius, bei „n“ raides.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »