Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Publikuota: 2016 m. birželio 27 d. pirmadienis

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19  procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. Tokius duomenis mokslo metų pabaigoje pateikė populiariausią šalyje elektroninį dienyną administruojanti „Tamo grupė“.

Dienyną, į kurį rašomi pažymiai 220176 šalies moksleiviams (tai trečdaliu daugiau žmonių nei visame Klaipėdos mieste) ir naudojasi 75 proc. Lietuvos mokyklų, prižiūrinčios grupės duomenimis, per 2015-2016 m. mokslo metus Lietuvos moksleiviams iš viso parašyta daugiau nei 24,5 mln. pažymių, iš kurių – 8 proc. neigiamų įvertinimų, o 27 proc. – pačių aukščiausių.

„Pasibaigus mokslo metams suskaičiavome visus 774 mokyklose per metus parašytus pažymius. Į akis krenta tai, kad parašyta gerokai daugiau puikių įvertinimų nei neigiamų pažymių. Atitinkamai neigiamų pažymių per metus parašyta 1 953 593, o dešimtukų – 6 692 950“, sako „Tamo grupės“ rinkodaros vadovė Inga Romanovskienė.

Elektroniniame dienyne mokytojai ne tik rašo pažymius, bet ir žymi mokinių lankomumą, namų darbų užduotis: „Kalbant apie lankomumą, matome, kad praleistų pamokų per metus susikaupė daugiau nei 18 mln. Tai – vidutiniškai 72 pamokos, tenkančios vienam mokiniui arba daugiau nei dvi savaitės neišklausyto mokyklos kurso. Skirtų namų darbų užduočių skaičius – 4 714 088“, skaičiais dalijosi rinkodaros vadovė.

Anot I. Romanovskienės, vienas didžiausių elektroninio dienyno privalumų – galimybė susipažinti su vaikų ugdymo procesu, matyti mokinio pažangą.

„Kadangi vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į vaikų ugdymo procesą, tai galime sakyti, kad praeityje liko laikai, kai vaikas galėjo pasakyti, kad pamiršo, kas užduota namų darbams, ar nuo tėvų nuslėpti be pateisinamos priežasties praleistas pamokas. Elektroninis dienynas didina tėvų įsitraukimą, taip pat skaidrumą, nes sudaro galimybę stebėti namų darbų užduočių kokybę, kontroliuoti jų skaičių ir  įvertinti moksleivio daromą pažangą ar besiformuojančias ugdymo spragas. Papildomos dienyno funkcijos – naudojimasis bibliotekos ar valgyklos paslaugomis – leidžia jausti vaiko gyvenimo pulsą mokykloje“, svarbias elektroninio dienyno funkcijas vardijo „Tamo grupės“ atstovė.

Mokytojai taip pat įvertino elektroninio dienyno privalumus: net 8 iš 10 Lietuvos mokytojų naudojasi dienynu, kuriame daugelis funkcijų – automatizuotos.

LSMU gimnazijos matematikos mokytoja Ingrida Masaitienė teigia, kad „ypatingai džiugina ir taupo laiką elektroninio dienyno pateikiamos ataskaitos: lankomumo, pažangumo, kokybės, mokinių pažangos ir t.t. Mokinių įvertinimus galima žymėti įvairiomis spalvomis, pagal atsiskaitomųjų darbų pobūdį, o tai – papildoma informacija mokinių tėvams. Jau nekalbant apie tai, kad nebereikia klasių auklėtojams du kartus per mėnesį į namus neštis pažymių knygelių ir į jas surašinėti mokinių gautus pažymius, bei „n“ raides.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »