Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Publikuota: 2016 m. birželio 27 d. pirmadienis

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19  procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. Tokius duomenis mokslo metų pabaigoje pateikė populiariausią šalyje elektroninį dienyną administruojanti „Tamo grupė“.

Dienyną, į kurį rašomi pažymiai 220176 šalies moksleiviams (tai trečdaliu daugiau žmonių nei visame Klaipėdos mieste) ir naudojasi 75 proc. Lietuvos mokyklų, prižiūrinčios grupės duomenimis, per 2015-2016 m. mokslo metus Lietuvos moksleiviams iš viso parašyta daugiau nei 24,5 mln. pažymių, iš kurių – 8 proc. neigiamų įvertinimų, o 27 proc. – pačių aukščiausių.

„Pasibaigus mokslo metams suskaičiavome visus 774 mokyklose per metus parašytus pažymius. Į akis krenta tai, kad parašyta gerokai daugiau puikių įvertinimų nei neigiamų pažymių. Atitinkamai neigiamų pažymių per metus parašyta 1 953 593, o dešimtukų – 6 692 950“, sako „Tamo grupės“ rinkodaros vadovė Inga Romanovskienė.

Elektroniniame dienyne mokytojai ne tik rašo pažymius, bet ir žymi mokinių lankomumą, namų darbų užduotis: „Kalbant apie lankomumą, matome, kad praleistų pamokų per metus susikaupė daugiau nei 18 mln. Tai – vidutiniškai 72 pamokos, tenkančios vienam mokiniui arba daugiau nei dvi savaitės neišklausyto mokyklos kurso. Skirtų namų darbų užduočių skaičius – 4 714 088“, skaičiais dalijosi rinkodaros vadovė.

Anot I. Romanovskienės, vienas didžiausių elektroninio dienyno privalumų – galimybė susipažinti su vaikų ugdymo procesu, matyti mokinio pažangą.

„Kadangi vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į vaikų ugdymo procesą, tai galime sakyti, kad praeityje liko laikai, kai vaikas galėjo pasakyti, kad pamiršo, kas užduota namų darbams, ar nuo tėvų nuslėpti be pateisinamos priežasties praleistas pamokas. Elektroninis dienynas didina tėvų įsitraukimą, taip pat skaidrumą, nes sudaro galimybę stebėti namų darbų užduočių kokybę, kontroliuoti jų skaičių ir  įvertinti moksleivio daromą pažangą ar besiformuojančias ugdymo spragas. Papildomos dienyno funkcijos – naudojimasis bibliotekos ar valgyklos paslaugomis – leidžia jausti vaiko gyvenimo pulsą mokykloje“, svarbias elektroninio dienyno funkcijas vardijo „Tamo grupės“ atstovė.

Mokytojai taip pat įvertino elektroninio dienyno privalumus: net 8 iš 10 Lietuvos mokytojų naudojasi dienynu, kuriame daugelis funkcijų – automatizuotos.

LSMU gimnazijos matematikos mokytoja Ingrida Masaitienė teigia, kad „ypatingai džiugina ir taupo laiką elektroninio dienyno pateikiamos ataskaitos: lankomumo, pažangumo, kokybės, mokinių pažangos ir t.t. Mokinių įvertinimus galima žymėti įvairiomis spalvomis, pagal atsiskaitomųjų darbų pobūdį, o tai – papildoma informacija mokinių tėvams. Jau nekalbant apie tai, kad nebereikia klasių auklėtojams du kartus per mėnesį į namus neštis pažymių knygelių ir į jas surašinėti mokinių gautus pažymius, bei „n“ raides.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų

Vilniaus universitete (VU) rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. skaityti »

SMK įgyvendina projektą Afrikoje

Š. m. rugpjūčio 08–12 d. Socialinių mokslų kolegijos Tarptautinių studijų vadovas Marius Zalieckas, strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė bei projekto „Atrask save“ jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė Inga Kulikauskė vedė mokymus Ganos, Ugandos bei Kenijos jaunimo darbuotojams apie karjeros konsultavimo paslaugų teikimą vietiniam jaunimui. skaityti »

Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai

Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

Rugsėjo pirmajai artėjant: programėlės padėsiančios greičiau sugrįžti į mokslus

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ kūrėjai moksleiviams rekomenduoja nemokamas edukacines programėles. skaityti »

VDU studentėms – vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros. skaityti »

Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. skaityti »

Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus. skaityti »

Į mokyklinuko kuprinę – ne tik sąsiuvinis, bet ir kompiuteris

Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. skaityti »

Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį

Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba. skaityti »

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų. skaityti »