Mokslo pasiekimais dalijosi elektronikos ir elektrotechnikos mokslininkai

Publikuota: 2014 m. kovo 27 d. ketvirtadienis

Penktadienį, kovo 21 d., Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakultete vyko viena jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ sekcijų. Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų mokslininkai, magistrantai, doktorantai skaitė pranešimus elektronikos ir elektrotechnikos temomis.

„Šioje konferencijoje pirmiausia laukiami VGTU antrojo kurso magistrantai, kurie, besirengdami gintis magistro darbus, privalo viešai juos pristatyti konferencijos metu. Taip pat laukiami ir norintys skelbti savo tyrimų rezultatus bakalaurantai bei doktorantai“, – sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas VGTU Elektronikos fakulteto Automatikos katedros docentas Dainius Udris.

Šiemet konferencijoje tikėtasi sulaukti apie 100 dalyvių, susirinko 109. Užsiregistravo 72 pranešėjai, pranešimus perskaitė 70, iš Baltarusijos Valstybinio Technologijų universiteto atvyko 4.

Konferencijoje pranešimai buvo suskirstyti į penkias sekcijas – Vaizdų technologijų; jungtinę Sistemų inžinerijos, kompiuterių technologijų, signalų technologijų, aukštų dažnių technologijų; Telekomunikacijų inžinerijos; jungtinę Elektros inžinerijos ir Automatizavimo, robotikos, valdymo inžinerijos; Elektronikos ir Mikroelektronikos.

Praėjusiais metais populiariausia sekcija tapo jungtinė Automatizavimo, robotikos ir valdymo inžinerijos sekcija, kurioje perskaityti 36 pranešimai. Šiemet ši sekcija taip pat buvo populiariausia – perskaityti 27 pranešimai. Joje pranešimus skaitė ir svečiai iš Baltarusijos.

Savo darbams pristatyti pranešėjai turėjo apie 10 minučių, per kitas penkias užduoti klausimai. Geriausi darbai bus publikuojami mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“.

Kiekvienoje sekcijoje buvo išrinkti geriausi pranešimai, jų autoriai pagerbti IEEE Edukacijos padalinio garbės raštais. Vaizdų technologijų sekcijoje – magistranto Vaido Mikalajūno pranešimas „Stacionari žvilgsnio sekimo sistema“. Sistemų inžinerijos, kompiuterių technologijos, Signalų technologijų ir Aukštų dažnių technologijų jungtinėje sekcijoje – magistranto Dariaus Lecko pranešimas  „Elektromechaninių jutiklių taikymo navigacijai patalų viduje tyrimas“. Elektros inžinerijos ir Automatizavimo, robotikos, valdymo inžinerijos jungtinėje sekcijoje – magistranto Algirdo Matevičiaus pranešimas  „Daugiainduktorinės tiesiaeigės elektros pavaros tyrimas“. Elektronikos ir Mikroelektronikos jungtinėje sekcijoje – magistranto Aleksandr Vasjanov pranešimas „65 nm KMOP technologijos galios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“. Telekomunikacijų inžinerijos sekcijoje – bakalauranto Martyno Stirbio pranešimas „Hibridinių (2g/3g) korinio ryšio tinklų srautų valdymo tyrimas“.

Konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Romanas Martavičius, Mokslo komiteto sekretorius – prof. dr. Andrius Ušinskas, organizacinio komiteto sekretoriai – doktorantas Aurelijus Pitrėnas ir magistrantas Aurimas Gedminas.

Konferenciją rėmė Elektros ir elektronikos inžinierių institutas (angl. The Institute of Electrical and Electronics Engineers, IEEE), tiksliau IEEE Lietuvos skyrius (angl. IEEE Lithuania Section); IEEE Lietuvos signalų apdorojimo, skaitinio intelekto ir ryšių draugijų jungtinis padalinys (angl. IEEE Lithuania SP/CIS/COM Chapter); IEEE Lietuvos antenų, elektronikos įtaisų, mikrobangų teorijos ir technikos draugijų jungtinis padalinys (angl. IEEE Lithuania AP/ED/MTT Chapter); IEEE Lietuvos  GOLD klubas (angl. IEEE Lithuania GOLD Affinity Group).

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »