Mokyklos rodys pavyzdį, kaip gyventi ekologiškai

Publikuota: 2014 m. vasario 24 d. pirmadienis

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turės unikalią galimybę pasitikrinti, kokią įtaką jų veikla daro mus supančiai aplinkai. Austrijos specialistų parengtas Ekologinio pėdsako tyrimas – vienas iš svarbiausių žingsnių įvertinant mokyklos pasirengimą supažindinti jaunąją kartą su ekologišku gyvenimo būdu.

Siekdamas skatinti moksleivių ir pedagogų sąmoningumą bei atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos problemas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) kartu su partneriais inicijuoja iki metų pabaigos truksiančią socialinę edukacinę programą „Darni mokykla“. Pirmasis programos žingsnis – unikalus Ekologinio pėdsako tyrimas, kurį nuotoliniu būdu galės atlikti bet kuri ugdymo įstaiga.

Internetiniame tyrime pateikusios duomenis apie elektros ir šildymo sąnaudas, suvartojamo maisto ir mokymusi reikalingų medžiagų kiekį, moksleivių ir mokytojų mobilumo būdus bei atliekų apimtis, mokyklos sužinos savo veiklos sritis, darančias didžiausią neigiamą poveikį aplinkai bei sulauks specialistų patarimų ir netgi realios pagalbos, padėsiančių pagerinti esamą situaciją.

„Ekologinis pėdsakas – tai matas, rodantis, kiek planetos išteklių reikia tam, jog būtų patenkinti žmonijos vartojimo poreikiai. Norėdami išsiaiškinti, kiek išteklių reikia mokyklos veiklai užtikrinti, ar mokykla negyvena ateinančių kartų sąskaita ir raginame mokyklas pasitikrinti, kiek atsakinga ir ekologiška jų veikla, – sako programos iniciatorė, LVJC Neformaliojo švietimo projektų skyriaus vadovė Vilma Smaliukienė. – Mokyklų ekologinis pėdsakas dar niekada nebuvo vertintas, o juk ji turėtų tapti pagrindine vieta, kur formuojamas jaunosios kartos sveiko gyvenimo įpročiai, atsakingas požiūris į ekologiją. Sužinoti, kaip mokyklos gyvenimas veikia aplinką, padės šis Austrijoje parengtas ir jau išbandytas tyrimas. Paaiškėjus rezultatams, mokykloms į pagalbą ateis specialistai. Pavyzdžiui, jeigu mokykla nerūšiuoja šiukšlių, jai nemokamai gali būti atvežti rūšiavimo konteineriai, jeigu sunaudoja pernelyg daug elektros energijos, jai gali būti pakeistos elektros lemputės ar pasiūlytas kitas taupymo būdas. Tuo pasirūpins programos iniciatoriai ir partneriai.

Pasak projekto vadovės, tikimasi, jog iniciatyvūs pedagogai į šio tyrimo vykdymą įrauks ir savo ugdytinius. „Būtų šaunu, jei ugdymo įstaigose įgytą patirtį moksleiviai parneštų į savo šeimas. Juk visų tėvų svajonė – elektrą ir vandenį taupantys, šviesą išjungiantys ir vandens čiaupus užsukantys vaikai. „Darni mokykla“ – socialinis projektas, kuriuo siekiama ugdyti teisingus ir prasmingus moksleivių gyvenimo įgūdžius bei tikimasi, jog mokyklos taps ekologiško gyvenimo būdo pavyzdžiu visai miestelio ar didmiesčio bendruomenei “, – pažymi V. Smaliukienė.

Ekologinio pėdsako tyrimas – pirmoji projekto „Darni mokykla“ dalis. Vėliau visų programoje dalyvausiančių mokyklų vadovai bus pakviesti į forumą, kuriame bus nagrinėjami ne tik ekologiniai aspektai, bet ir socialiniai santykiai ugdymo įstaigose, pateikiamos specialistų rekomendacijos. Programos dalyvių lauks ir mokymai įvairiais darnaus mokyklos gyvenimo klausimais. Tikimasi,  kad projekte dalyvausiančios mokyklos, pasinaudoję specialistų rekomendacijomis ir įgyvendinę jų patarimus, galės džiaugtis ne tik sumažėjusiomis išlaidomis, bet ir aktyvesniais, atsakingesniais savo ugdytiniais, sumažėjusia aplinkos tarša.

Atlikti Ekologinio pėdsako tyrimą mokyklos galės nuo šios savaitės pradžios iki kovo 31 dienos. Platesnę informaciją apie tyrimą ir visą projektą „Darni mokykla“ galite rasti interneto svetainėje www.lvjc.lt.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »