Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 16 d. antradienis

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. Vis jaunesniems mokyklinukams perkami išmanūs įrenginiai, daugiau dėmesio skiriama mokymosi vietos įrengimui namuose.

Elektroninės pratybos keičia popierines

„E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė pabrėžia būtinybę atitikti augančius elektroninių pratybų poreikius. „Praėjusiais mokslo metais buvo išleista matematikos, gamtos ir žmogaus bei lietuvių kalbos dalykų pratybos 5 klasei.  Sulaukus didelio mokytojų, mokinių, mokyklų administracijos ir švietimo ekspertų palaikymo, 2016-2017 mokslo metams išleidome ne tik EMA pratybų tęsinius 6 klasei, bet ir naujienas – pasaulio pažinimo bei matematikos elektronines pratybas pradinėms klasėms“, – sako J. Mikulevičiūtė.

„Kesko Senukai Lithuania“ komunikacijos vadovė Justina Dirsytė teigia, kad šiemet prieš rugsėjo pirmąją aktyviau domisi kokį išmanųjį įrenginį – stacionarų, nešiojamą ar planšetinį kompiuterį pirkti vaikui. „Moksleiviams rekomenduojame pirkti nešiojamus kompiuterius, kurie dėl savo funkcionalumo ir mobilumo tinka labiausiai. Be to, juose yra visos reikalingos programos mokymuisi“, - sako J. Dirsytė.

„Daugelis tėvų mano, kad elektroninėse pratybose pateikiamos tokios užduotys, kur tereikia pasirinkti teisingą atsakymą. Tačiau EMA pratybose taip nėra. Šiose pratybose galima rašyti sprendimo kelią, įvairaus dydžio tekstą, žymėti objektus ir pan.. Taisydamas mokinio atliktas užduotis, mokytojas gali ne tik pažymėti klaidą, bet ir parašyti komentarą bei pateikti teisingą atsakymo versiją. Be to,  EMA pratybose akcentuojamas lietuviškų rašmenų naudojimas ir ne tik atliekant lietuvių kalbos užduotis“, – pasakoja J. Mikulevičiūtė.

Pratybų užduotis galima atlikti visuose išmaniuosiuose įrenginiuose: kompiuteriuose, planšetėse ar telefonuose. Pasak specialistų, patogiausia skaityti užduoties sąlygos tekstą, analizuoti iliustracijas, užrašyti sprendimą ar sukurtą tekstą kompiuterio ekrane.

Svarbu įrengti ir mokymosi vietą namuose

Prekybininkai pastebi, kad rudenėjantys orai šiemet paskatino ankščiau pradėti ruošti vaikams mokyklinį krepšelį. Šiemet „Senukų“ parduotuvėse prekyba mokyklinėmis prekėmis startavo gerokai ankščiau, nei pernai, kuomet buvo gerokai šilčiau. Pasak J. Dirsytė, vien sąsiuvinių jau nupirkta beveik trigubai daugiau (170 proc.) daugiau, nei tokiu pat laikotarpiu pernai, spalvinimo priemonių pardavimai išaugo 80 procentų.

Daugiau nei įprastai perkami ir baldai, skirti vaikams bei jaunuoliams. „Pagrindinis kriterijus renkantis – patogumas, funkcionalumas, dizainas ir kokybė. Vienos iš populiariausių prekių yra ergonomiškos kėdės, kurias pagal dydį galima parinkti tiek pradinukams, tiek paaugliams. Tėvams labai svarbu, kad vaikai, ruošdami pamokas, išlaikytų teisingą stuburo padėtį“, – pastebi prekybos tinklo atstovė.

Prekybos tinklas, prieš mokslo metus pasiūlęs nemažai naujovių moksleivio kambario įrengimui, pastebėjo, kad didesnio susidomėjimo sulaukia funkcionalesni baldai. „Šiemet itin populiarūs daugiafunkciai  stalai „transformeriai“ – sustūmus stalčių blokus į vidurį prie jo galima sėdėti ir dviese, o ištraukus stalčių blokus, atsiranda papildoma vieta daiktams“, – pasakoja J. Dirsytė.

Perkant mokyklines prekes – svarbiausia kokybė

Prekybininkai stebi ir vis didėjantį tėvų dėmesį vaikams renkamų prekių kokybei. „Pastebima ir tai, kad dauguma tėvų renkasi ergonomiškas kuprines. Pavyzdžiui, TIGER ergonominių kuprinių pardavimai išaugo 2,5 karto. Tokias kuprines perka ne tik pradinukų, bet ir paauglių tėvai. Jeigu dar prieš keletą metų pirkinio pasirinkimą nulemdavo jį puošusi iliustracija, dabar vis atidžiau skaitomi kuprinės sertifikato dokumentai: koks kuprinės svoris, ar ji yra ergonomiška, ar atspari vandeniui ir kokiu atstumu pastebimi vaiką saugantys kuprinės atšvaitai“, – pasakoja J. Dirsytė.

Mokyklinių prekių pardavimai šiemet įsibėgėjo nuo pat pirmųjų rugpjūčio dienų. Dar didesnio moksleivių ir jų tėvų aktyvumo laukiama prieš pat rugsėjo pirmąją.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Panaudojant ES lėšas didinamas doktorantų skaičius

Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. skiriama 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. skaityti »

Mokslininkai: politika turi remtis mokslu pagrįstais sprendimais

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. skaityti »

LEU pradeda leisti jaunųjų mokslininkų darbus – „Mažąją mokslinę seriją“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų ir magistrų mokslines studijas – „Mažąją mokslinę seriją“. skaityti »

Ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvauja Pasaulio švietimo forume

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sausio 18–20 d. lankosi Londone. Ji dalyvaus Pasaulio švietimo forume ir Britų švietimo ir mokymo technologijų parodoje (BETT), taip pat susitiks su Didžiosios Britanijos lituanistinių mokyklų ir lietuvių bendruomenės atstovais. skaityti »

Lietuva išmaniųjų mokytojų skaičiumi lenkia kaimynes

26 Lietuvos mokytojai pateko tarp 4 tūkst. visame pasaulyje, kuriems „Microsoft“ suteikė mokytojų novatorių-ekspertų vardą. Šiuo skaičiumi Lietuvos pedagogai lenkia kolegas Baltijos šalyse ir tokias valstybes, kaip Šveicarija ar Japonija. skaityti »

Studentų metų lyderiu išrinktas VGTU atstovas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) skelbė labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Universitetų klasterio planuose – bendros studijų programos ir lietuviškas „Erasmus“

Pirmaisiais tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašyto memorandumo rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau 2016–2017 mokslo metais. skaityti »

Pristatytas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas atnaujintas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas. Palyginti su praėjusiu susitikimu, vykusiu lapkritį, smarkiai pasistūmėta į priekį. skaityti »

Pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp LEU ir Vilniaus akademinės sielovados centro

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), atstovaujamas rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, ir Vilniaus akademinės sielovados centras, atstovaujamas vadovo kun. Povilo Narijausko, pratęsė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

KTU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, inicijavusi dalinimąsi automobiliu

Keturias savaites trukusi akcija „KTU veža namo“ – pirmasis oficialus visame pasaulyje populiaraus keliavimo būdo dalinantis automobiliu (angl. Carpooling) atvejis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje skaityti »