Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – akademinės bendruomenės susitarimo rezultatas

Publikuota: 2012 m. vasario 21 d. antradienis

Vilniuje Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų susijusių švietimo įstaigų atstovams buvo pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija. Šis dokumentas – tai vienas iš baigiamojoje konferencijoje aptartų pustrečių metų trukusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ rezultatų.

Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, beveik visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai, susibūrę šiam projektui, galėtų būti vadinami „gerosios žinios skleidėjais“. Jų pradėti darbai ir sukurti dokumentai – tik ilgo ateityje nusimatančio darbo gairės, kuriomis remiantis turi gimti teisingas, nusistovėjusias akademinės bendruomenės kultūros ir darbo normas keičiantis suvokimas apie siekiamus studijų rezultatus ir jų pasiekimui adekvatų studento (ir dėstytojo!) darbo laiką.

Projekto vadovas pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma tapo prielaida šiems pokyčiams. O jie, savo ruožtu, atnešė ne tik naują supratimą apie kreditus, jo skaičiavimo metodikas, sudarymo principus, tačiau ir suteikė galimybę bendrauti ir susikalbėti. Todėl bendradarbiavimą studijų kokybės gerinimo klausimais ir būtų galima laikyti didžiausiu projekto rezultatu.

Tikimasi, kad šis projektas, jo inicijuota kaita ir akademinės bendruomenės atstovų bendru sutarimu priimta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o pagrindinės jos gairės ir sekantys pokyčiai studijų procese pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įsisavinus pagrindinius naujos koncepcijos principus ir ja vadovaujantis, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, tikimasi, bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, padės pritraukti daugiau studentų iš užsienio.

Vis dėlto, pripažįstama – nors formaliai projektas pristato jau baigiamuosius savo dokumentus, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir toliau, akademinei bendruomenei pačiai dalijantis jo metu užgimusiomis idėjomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos mokslininkai patarinės Susisiekimo ministerijai priimant svarbiausius sprendimus

Susisiekimo ministerija steigia Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą, kurioje dalyvausiantys Lietuvos mokslininkai padės ministerijai priimti strateginius sprendimus valstybės politikos formavimo, transporto ir informacinės visuomenės plėtros srityse. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Aptarti planuojami pokyčiai vertinant ir skiriant mokyklų vadovus

Diskutuojant dėl mokyklų vadovų kadencijų svarbu numatyti kompleksinius sprendimus, susijusius su mokyklų vadovų bei mokyklų vertinimu, savivaldos vaidmeniu, pedagogo profesijos patrauklumo didinimu. skaityti »

Dvi akredituotos sostinės mokyklos tampa ilgosiomis gimnazijomis

Dvi sostinės mokyklos įgijo teisę siekti ilgosios gimnazijos statuso: Vladislavo Sirokomlės vidurinė – su humanitarine kryptimi, o Joachimo Lelevelio – pagal inžinerinio ugdymo programą. skaityti »

Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą

2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų mokytojų: iki reikalingo skaičiaus stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik. skaityti »

Vyksta žiemos priėmimas į dalį VU studijų programų

Sausio mėn. 4–31 d. vykdomas I priėmimo etapas į dalį Vilniaus universitete (VU) vykdomų programų. skaityti »

VU Medicinos fakulteto mokslininkė – tarp pripažintų Europos ekspertų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė Liubovė Murauskienė tapo nepriklausomos Europos Komisijos Veiksmingų būdų investuoti į sveikatą ekspertų grupės (Expert Panel on Effective ways of Investing in Health) nare. skaityti »

Geriausių Europos architektūros kūrinių konkurse – VGTU mokslo ir administracijos centras

Europos Komisija ir „Mies van der Rohe“ Fondas paviešino sąrašą architektūros kūrinių, kurie dalyvaus 2017 metų Europos architektūros – „Mies van der Rohe“ prizo – konkurse. skaityti »

Edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas ketina susijungti iki metų pabaigos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. skaityti »

Jaunieji kompiuterinės Kalėdų pasakos kūrėjai džiugino originalumu

Kaune finišavo penkiolikos metų jubiliejų švenčiantis respublikinis informatikos konkursas „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2016“. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė rengia pasitarimą dėl mokyklų vadovų

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kviečia savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociaciją į pasitarimą dėl mokyklų direktorių darbo. skaityti »

„Jaunojo pedagogo akademija“ kviečia moksleivius „pasimatuoti“ pedagogo profesiją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tradiciškai kviečia 11–12 klasių moksleivius į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »